Vytinės juostos: pirmykščiai audimo būdai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje apžvelgiama viena archeologinių radinių grupė, susijusi su kostiumo konstravimu, - vytinės juostos. Chronologiniai tiriamojo objekto rėmai apima geležies amžiaus laikotarpį (I-XIII a.) iki valstybės susiformavimo. Gilintasi į juostų gamybos ir panaudojimo būdus, siekiant nustatyti istorinius pokyčius bei galimų vytinių juostų tradicijos tęstinumų, lyginant su etnografinių laikų juostomis. Pastebėta, kad geležies amžiaus juostos vytos naudojant plokšteles, kurių skaičius svyruoja nuo kelių iki šimto, o siūlai verti tiek per dvi skylutes, esančias priešinguose plokštelės kampuose, tiek per visas keturias. Kadangi tuo laiku gyvavo vertikalios audimo staklės, tai ir dauguma juostų buvo vejamos kartu su audiniu, kaip palos šono sutvirtinimo elementas. Gali būti, kad panašiai vytos ir pavienės juostos. Senojo ir vidurinio geležies amžiaus juostos beveik išimtinai vytos kelių spalvų išilginių linijų ornamentu, o vėlyvajame geležies amžiuje jau radosi vytinių raštuotų geometriniais motyvais juostų, naudojant tiek vijimo, tiek rinkimo technikų. Aptariamojo laikotarpio juostoms būdingas reljefiškumas, gaunamas naudojant skirtingo storio siūlus, veriant skirtingųjų kiekį (kraštuose - po keturis, centre - po du), kas nebūdinga šių dienų tautodailei, siekiančiai atkurti "senųjį" vijimo būdų: čia kaip tik akcentuojamas siūlų vienodumas ir veriama dažniausiai po keturis siūlus į plokšteles. Daug rečiau vejama dviem siūlais, beveik nenaudojami rinktiniai raštai. Senasis juostų vijimo būdas buvo pamirštas ėmus austi rinktines juostas, kurios plito kartu su gulsčių staklių naudojimu. Tokios - austinės rinktinės - juostos pasiekė ir etnografinį kostiumų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologinė rekonstrukcija; Baltai; Eksperimentinė archeologija; Geležies amžius; Pirmykštis audimas; Vytinė juosta; Vytinės juostos; Archeological Reconstruction; Experimental archaeology; Iron Age; Primeval Weaving; The Balts; Tvisted Band; Twisted bands.

ENThe article reviews one group of archaeological finds related to the construction of costume, i.e. twisted bands. The chronological timeframe of the research covers the Iron Age (1st to 13th centuries), before the formation of the state. It explores the ways in which bands were made and have been used to identify historical changes, and the possible continuation of the tradition of bands, as compared to ethnographic bands. It was observed that Iron Age bands were twisted using tablets, the number of which ranged from a few, to a hundred. The threads were pierced in two ways, through the holes at opposite corners of the tablet and also through all four holes. Since vertical weaving looms were in existence at that time, most of the bands were twisted along with the fabric as a reinforcement element along the side of the cloth. Possibly, individual bands were twisted in a similar manner. Early and middle Iron Age bands were twisted exclusively with multi-coloured ornamentation with longitudinal lines. In the late Iron Age bands were started to be made with patterned geometric motifs, employing either a twisting or collecting technique. The bands of the period in question are characterised by a relief created by using threads of different thickness (four at the edges and two at the centre). This is not typical in contemporary folk-art seeking to reproduce the ancient' method of twisting. Here the focus is usually on four threads in the tablets and on the similarity of the threads. Twisting with two threads in the tablets is much less common, and collected patterns are rarely used in such case. The ancient way of twisting bands was forgotten as collected bands, which spread at the time horizontal looms were introduced, started to be used. These woven collected bands have also survived the ethnographic costume. [From the publication]

• Baltų menas / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 799 p.
• Kuršiai : genties kultūra laidosenos duomenimis : Baltų archeologijos paroda : katalogas / [katalogą parengė Eglė Griciuvienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. 460 p.
• Senovės baltų drabužių spalvynas. Natūralių dažiklių naudojimas tekstilėje / Daiva Steponavičienė. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 2 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. P. 121-180.
• Užpelkių kapinynas Lietuvos pajūrio ir Baltijos jūros regiono kultūriniuose kontekstuose / Audronė Bliujienė, Ramunė Bračiulienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 494 p.
• Vidurinio ir vėlyvojo geležies amžiaus žemaičių moterų galvos dangos rekonstrukcija / Daiva Steponavičienė. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 1 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2015. P. 131-149.
• Žemaičių žemės tyrinėjimai. rašytinis palikimas žemaičių muziejuje "Alka" / Kn. 1, Archeologija : Vitas Valatka ; [sudarė. Vilnius : Regioninių kultūrinių iniciatyvų centras, 2004. 416 p.
• Žiemgaliai. Baltų archeologijos paroda / katalogą parengė Eglė Griciuvienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. 238 p.
• Žiemgaliai V-XII amžiuje / Ilona Vaškevičiūtė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 151 p.