ŠKS mobilizacijos ypatybės atliekant santykinai lengvą ir sunkų fizinį krūvius

LTPratybų tikslas yra tam tikros nuovargio būsenos pasiekimas ir poveikis organizmo homeostazei, ko pasėkoje aktyvuojami ilgalaikės adaptacijos mechanizmai. Taigi svarbu yra tiksliai žinoti organizmo funkcinių sistemų bei reguliavimo mechanizmų pasikeitimus kintant sportininko funkcinei būklei, pratybose didėjant nuovargiui. Šio darbo hipotezė - nuovargio būsenoje turėtų būti reikšmingai lėtesnis širdies funkcinių rodiklių kitimas į kiekvieną sekantį pratimo kartojimą, ilgiau trukti aktyvėjimo (mobilizacijos) fazė. Darbo tikslas - nustatyti ar nuovargio būsenoje pasikeičia širdies mobilizacijos ypatybės atliekant dozuoto intensyvumo fizinius krūvius. Atlikti ŠKS mobilizacijos ypatybių, atliekant santykinai lengvą ir sunkų fizinį krūvius, tyrimai. Fizinio krūvio metu ir pirmąsias dvi atsigavimo minutes su kompiuterine elektrokardiogramos (EKG) registravimo ir analizės sistema "Kaunas-krūvis" buvo nepertraukiamai registruojama 12 standartinių derivacijų EKG. Vertinami du rodikliai; širdies susitraukimų dažnis ir JT intervalas. Rodiklių kaitos greitis buvo vertinamas skaičiuojant rodiklio kaitos krypties koeficientą. Tyrimai ir rezultatų analizė atskleidė sekančius dėsningumus. Pirma, atliekant kartotinius dozuoto intensyvumo fizinius krūvius ŠKS funkciniai rodikliai liudija jog ištvermę lavinantys sportininkai nevargsta, tiek reguliacinius tiek metabolinius procesus atspindinčių rodiklių kaita atsikartoja. Antra, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę atspindinčių rodiklių kaitos greitis fizinio krūvio pradžioje reikšmingai priklauso nuo krūvio intensyvumo, didėjant krūvio intensyvumui rodiklių kaitos greitis didėja.Keliama hipotezė, kad nuovargis (mūsų tyrime - nedidelis nuovargio laipsnis) nepakeičia širdies funkcinę būklę atspindinčių rodiklių mobilizacijos greičio, kuris yra individuali organizmo ypatybė, galimai kintanti kintant sportininko treniruotumui.