Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje
Alternative Title:
Amid the Third Reich and the Third Rome: the impact of German and Soviet policies on the international and domestic affairs of the Baltic States during the interwar period
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
Pages:
686 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas — I. Baltijos šalių valstybingumo kilmė aižėjant dviejų imperijų priespaudai: 1. Nepriklausomybės prielaidos: išorės ir vidaus veiksnių balanso paieškos; 2. Vokietijos kariniai tikslai Baltijos šalyse ir jų interpretavimo kontroversijos; 3. Baltijos šalių valstybingumo daigai abipus fronto; 4. Valstybės institucijų steigimo startas vokiečiams traukiantis; 5. Vokietijos ir Rusijos nuostatų kaita 1918-1919 m. sandūroje: nuo nebylaus susitarimo iki konfrontacijos; 6. Vokietija ir Vilniaus išvadavimas. Bolševikų invazijos sustabdymas; 7. Bermontininkai - kariniai avantiūristai ar vokiečių ir rusų sanglaudos kūrėjai — II. Baltijos šalių taikos sutartys su sovietine Rusija: gretinamoji analizė; 1. Taikos sutarčių prielaidos ir ypatybės; 2. Derybos ir taika su Estija; 3. Taika su Lietuva, Latvija, Lenkija ir Suomija — III. Sovietinių pasiuntinybių veiklos pradžia: ryšių mezgimas ir įtakos plėtra; 1. Pirmieji pasiuntiniai Estijoje ir Latvijoje bei jų veiklos prioritetai; 2. A. Akselrodas - pirmasis sovietų pasiuntinys Lietuvoje: veiksmingiausio išorės poveikio debiutas Baltijos šalyse — IV. Antiversališka Maskvos politika 1919-1922 m.: paklusnaus perimetro ir vokiško tilto konstrukcija: 1. Bolševikų viliotinis, užkardantis demokratiją artimiausioje kaimynystėje; 2. Vokietijos santykiai su Baltijos šalimis: nuo konfrontacijos prie bendradarbiavimo; 3. Baltijos šalys - Vokietijos ir Rusijos atskirties įkaitės; 4. Maskvos ir Berlyno karinio bendradarbiavimo pradžia ir baltiškos jo gijos; 5. Diplomatinių santykių atnaujinimas tarp Sovietų ir Vokietijos. Rapalo sutartis ir jos padariniai — V. Pasaulinės revoliucijos eksperimentai Vokietijoje ir Estijoje: 1. Bolševikinio perversmo inspiravimas Vokietijoje ir baltiečių taikos užtvara; 2. Revoliucijos eksportas sustojo Taline: gruodžio 1 d. pučo sovietinis inspiravimas ir diplomatinė jo maskuotė.— VI. Sovietų ir Vokietijos poveikis Lietuvos ir Lenkijos konfliktui; 1. Konflikto ištakos ir pobūdis; 2. Konflikto reguliavimas ir apsauga nuo kraštutinių svyravimų; 3. Ginčo dėl Vilniaus panaudojimas Lenkijos bei Baltijos šalių pasidalijimui — VII. Vokietijos ir SSRS pozicija Klaipėdos klausiniu; 1. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos ir išorės veiksnys; 2. Klaipėdos pripažinimo Lietuvai sunkumai; 3. Sovietai slopina Lietuvos kivirčus su Vokietija dėl Klaipėdos; 4. SSRS požiūris į Klaipėdos atplėšimą 1939 metais — VIII. SSRS ir Vokietijos trikdžiai Baltijos šalių integracijai; 1. Istoriografinės tendencijos ir bendriausi sąjungos kūrimo etapai; 2. Baltijos šalių konsolidacijos trikdymai! 919-1925 metais; 3. SSRS ir Vokietijos poveikis Baltijos Antantės susikūrimui ir raidai — IX. Pirmosios nacių valdžios represijos ir baltiečių protestai; 1. Vokietijos prekių boikotas Latvijoje; 2. Estijos "nacifikacija": tikra ar tariama — X. išorės veiksnys Baltijos šalių vidaus politikoje; 1. SSRS poveikis Lietuvos vidaus politikai ir tarptautinei orientacijai XX a. trečiajame dešimtmetyje; 2. Latvijos vyriausybių kaita 1926-1927 m. sandūroje ir išorės poveikis. Demokratijos savisauga; 3. Ekonominiai poveikio svertai Latvijoje ir Estijoje. K. Petso ryšiai su sovietais; 4. Okupacijai rengiantis — Išvados — Summary — Šaltinių ir literatūros sąrašas — Iliustracijų sąrašas — Asmenvardžių rodyklė — Dažniau vartojamų santrumpų sąrašas.
Keywords:
LT
1918-1940. Lietuva tarpukario metais.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTKnygoje tiriama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo traukydamos apdilusius dviejų gretutinių imperijų pančius kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Jų tarptautinę ir vidaus padėtį veikė tų imperijų vietoje atsinaujinusios abi didžiosios galios ligi vėl priartėjusio dar globalesnio karo. Pirmiausia tos galios stengėsi neleisti Baltijos šalims kurti karinės, politinės ar ekonominės sąjungos, reguliavo Lenkijos ir Lietuvos konfliktą, dažniausiai jį kurstydamos, bet tarpais (1927-1928, 1938) ir gesindamos, kad jis nevirstų karu, kol Maskva ir Berlynas dar jam nebus pasiruošę. Šios sostinės vertė Lietuvą atsisakyti savojo suvereniteto stiprinimo Klaipėdos krašte. Sovietai nestabdė šio krašto anšliuso, bet panaudojo jį kaip dingstį stiprinti įtaką Latvijoje ir Estijoje. Analizuojamas ne tik Sovietų ir Vokietijos poveikis Baltijos šalims, bet ir pastarųjų reagavimas į abiejų kaimyninių galių politiką. 1923 m. Ryga, Kaunas, Talinas, kaip ir Varšuva, atmetė Maskvos diplomatų reikalavimą per savo teritoriją praleisti Raudonąją armiją, kurią ketinta siųsti į Vokietiją inspiruojamai revoliucijai paremti. Kitais metais estai, operatyviai ir veiksmingai numalšinę sovietų organizuotą Talino pučą, pristabdė revoliucijos eksporto mėginimus Vakarų kryptimi ligi pat Antrojo pasaulinio karo. Visi baltiečiai nepalankiai reagavo į pirmąsias nacių valdžios represijas, o latviai net surengė Vokietijos prekių boikotą. Estijos vapsai irgi buvo priešiški naciams.Išlaikydamos iš esmės savarankišką užsienio politiką ir nuoseklią, stabilią tarptautinę orientaciją, Baltijos šalys silpniau saugojo savo vidaus politinį procesą nuo išorės poveikio. Jokio užkardymo mechanizmo šiam poveikiui nebuvo parengta. Todėl galėjo silpnėti valstybių mobilumas reaguoti į išorės grėsmes, taip pat pasiryžimas priešintis agresijai, net gebėjimas dėl jos protestuoti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Užsienio ryšiai; Tarpukaris; Sovietinė Rusija; Nacistinė Vokietija; Baltic States; Foreign relations; Interwar; Soviet Russia; Nazi Germany.

ENThis monograph deals with how the foreign policy and international status of the Baltic States were influenced by the policies of their two largest contiguous countries - the Soviets (The Soviet Union, or the Soviet Russia before late December 1922) and Germany. Also studied is the reaction that the Baltic States themselves had on this influence; this work discusses the diplomacy of these states and the relations they had between each other, based on which they sought to strengthen their international standing and security. To the Baltic States we attribute, as usual, Lithuania, Latvia, and Estonia, but in analyzing the policies of these nations, as well as the issues of their integration, we also often assess the actions of both Poland and Finland. The chronology of the monograph generally encompasses the time period between the two World Wars; however, the more in-depth analysis is focused on the first decade, especially on its beginning, and some further studies are laid out based mainly on the thematic principle, except for the several that meddle in the beginning of the Second World War and extend up to the 1940 occupation of the Baltic States. We will delve both into the international relations of the abovementioned period and the diplomacy, which is regarded as a method of managing those relations and as a whole order of forms and measures for shaping and carrying out foreing policy. [...]. [Extract, p. 620]

ISBN:
9786090701935; 9786090701928
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83119
Updated:
2022-10-31 19:30:44
Metrics:
Views: 75    Downloads: 3
Export: