The Impact of globalisation to transitional economies: evidence for Lithuania

LT2008 metų pasaulinė finansų krizė atnaujino debatus apie finansų rinkų globalizacijos įtaką. Vis daugiau autorių abejoja, ar labiau globalizuotos šalys yra ekonomiškai stabilesnės, ar atvirkščiai - jų ekonomikos yra labiau pažeidžiamos, t.y. ar globalizacijos duodama nauda atsveria jos sukeliamas grėsmes. Straipsnio tikslas - nustatyti, ar labiau globalizuotos Europos šalys yra labiau pažeidžiamos, ar jų ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu yra spartesnė lyginant su mažiau globalizuotų šalių, taip pat Lietuvos. Straipsnyje apibrėžiama globalizacijos sąvoka, aptariama globalizacijos matavimo problematika ir atliekamas šalių globalizacijos ryšio su tų šalių pažeidžiamumu ir ekonomikos tvarumu tyrimas. Dėl globalizacijos daugiadimensiškumo nelengva vertinti globalizacijos lygį. Tam pasitelkiamos trys rodiklių grupės: vieno rodiklio, vienos dimensijos ir daugiadimensiniai kompozitiniai indeksai. Siekiant pilnai ir visapusiškai įvertinti globalizacijos lygį, reikia išmatuoti įvairias globalizacijos dimensijas ir, įvertinus jų įtaką, įvesti į kompleksinį indeksą. Straipsnyje pateikiama įvairių globalizacijos indeksų lyginamoji analizė, aptariama tvaraus vystymosi koncepcija bei jai matuoti naudojami globalaus konkurencingumo ir žmogaus socialinės raidos indeksai. Siekiant nustatyti, ar labiau globalizuotos šalys yra labiau pažeidžiamos, atliekamas empirinis tyrimas. Tam pasitelkti Mastrichto globalizacijos (MGI) ir KOF indeksai bei keturi ekonomikos rodikliai: BVP, infliacijos, investicijų ir vyriausybės skolos. Siekiant nustatyti, ar labiau globalizuotų šalių ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu yra spartesnė, analizuojami globalaus konkurencingumo ir žmogaus socialinės raidos indeksai. Gauti rezultatai panaudoti formuluojant darnaus ekonomikos vystymosi rekomendacijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Globalizacija; Globalizacija; Makroekonominis; Makroekonominis pažeidžiamumas; Pažeidžiamumas; Tvarumas; Globalisation; Globalisation index; Globalisation measurement; Globalization; Globalization index; Lithuania; Macroeconomic; Macroeconomic vulnerability; Measurement of globalization; Sustainability; Vulnerability.

ENThe current economic crisis constituted a serious test for the merits of globalization. More and more authors express their doubts whether the more globalized societies enjoy additional stability or are these societies more exposed and vulnerable to shocks; whether the benefits of globalisation outweigh threats and downsides that it causes. The paper presents the results of the empirical study and assesses, whether more globalized European countries are less vulnerable to the current crisis as less globalized European countries including Lithuania and whether more globalised countries are doing better in terms of sustainable development. The article presents the concept of globalization, discusses a problem of the measurement of globalization and examines two opposing positions on key areas of the globalization debate: vulnerability and sustainability of globalised economies. It discloses the variety of indicators, which are used to measure such multidimensional phenomena as the globalization and aims to compare and assess the main multidimensional indices of globalisation. The concept of sustainable development is discussed and the main sustainability measures that represent the different aspects of sustainable development. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics