1991-ųjų sausio įvykiai, teismo procesas ir aukos: teisinis, kriminologinis ir viktimologinis diskursai

LTŠiame straipsnyje viktimologiniu aspektu analizuojami 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje ir vadinamoji Sausio 13-osios byla. Nagrinėjant kriminologinį, teisinį ir viktimologinį sausio įvykių diskursus, daugiausia dėmesio skiriama būtent aukos perspektyvai. Visų pirma straipsnyje apžvelgiama, koks nusikaltimas, remiantis tarptautine teise, buvo įvykdytas prieš 1991 m. sausio įvykių aukas. Naudojant vadinamąją idealios aukos teoriją, siekiama rekonstruoti, kaip kruvinųjų sausio įvykių aukos paveikslas buvo konstruojamas Lietuvos teisiniame, kriminologiniame ir viktimologiniame diskursuose. Taip pat, remiantis interviu su pačiomis sausio įvykių aukomis, siekiama išsiaiškinti, kaip jos interpretuoja tuos įvykius nusikaltimo ir baudžiamojo persekiojimo aspektais. Šiame tyrime dar kartą patvirtinta jau anksčiau kitų tyrėjų prieita išvada, kad 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje priskirtini vienos valstybės (SSRS) smurtui prieš kitos valstybės (Lietuvos) civilius, pažeidžiant ir nacionalinę, ir tarptautinę teisę. Tai nebuvo vidinis SSRS konfliktas, tad šių įvykių aukos buvo ir tarptautinių nusikaltimų, tarptautinės teisės pažeidimų aukos. Sausio įvykių aukų vaizdavimas Lietuvos teisiniame, kriminologiniame ir viktimologiniame diskursuose nuo tipinio tarptautinių nusikaltimų „idealios aukos“ paveikslo konstravimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju auka nėra silpna ir pasyvi. Priešingai – sausio įvykių aukos vaizduojamos kaip svarbi lietuvių politinės tautos dalis, aktyvūs Laisvės gynėjai. Plačiai paplitusios ir heroizavimo praktikos. Gilinantis į pačių aukų patirtis ir savirefleksiją, paaiškėjo, kad ne visos aukos siekia ir nori būti vaizduojamos kaip herojai, o jų patirčių spektras yra daug platesnis, nei atsispindi minėtuose diskursuose.Reikšminiai žodžiai: 1991 m. sausio 13-oji, sausio įvykiai, Sausio 13-osios byla, baudžiamasis persekiojimas, viktimologinis diskursas.

ENThis article analyzes the January 1991 events in Vilnius and the socalled “January 13th” case, based on a victimological approach. When analyzing the criminological, legal and victimological discourses of the January events, the main focus is on the victim’s perspective. First of all, the article reviews what crime, based on international law, was committed against the victims of the January 1991 events. Using the so-called “ideal victim” theory, it aims to reconstruct how the victim of the bloody January events was constructed in the Lithuanian legal, criminological and victimological discourses. Also, based on interviews with the victims of the January events themselves, it aims to clarify their interpretation of the January events, the crime and criminal prosecution. This study once again confirms the conclusion previously reached by other researchers that the January 1991 events in Lithuania are attributable to violence by one state (the USSR) against civilians of another state (Lithuania), in violation of both national and international law. This was not an internal conflict of the USSR. Therefore, the victims of the January events were also victims of international crimes, violations of international law. The depiction of the victims of the January events in Lithuanian legal, criminological and victimological discourses differs from the typical construction of the ideal victim of international crimes in that here the victim is not weak and passive. On the contrary, the victims of the January events are depicted as an important part of the Lithuanian political nation, active defenders of Freedom.Heroization practices are also widespread. Delving deeper into the experiences and self-reflection of the victims themselves, it became clear that not all victims seek and want to be portrayed as heroes, and the spectrum of victims’ experiences is much broader than reflected in the aforementioned discourses. Keywords: January 13, 1991, January Events Case, criminal prosecution, victimological discourse, criminological discourse, legal discourse.

• Ar galima baudžiamoji atsakomybė buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui už 1991 m. sausio 13 d. įvykius?. Teisės apžvalga 2021, 1(23), 22-45.
• Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2021. 260 p.
• Sausio 13-oji: tarp atminties ir istorijos. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 141 p.
• SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1991 m. sausį: tarptautiniai teisiniai aspektai. 1991 metų Sausio 13-oji Lietuvoje naujausiųjų mokslinių tyrimų kontekste. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 43-65.