Lietuvių archajinės polifoninės muzikos slėpiniai: lyginamasis garso suvokimo ir vizualizacijos tyrimas

LTArchajinės lietuvių polifoninės muzikos struktūra, sutartinių polifonijos formos, giedojimo bei šokimo būdai, sinkretizmo aspektai jau išsamiai ištirti. Tačiau beveik visiškai nėra tyrimų, susijusių su šios muzikos suvokimu, pojūčiais, kylančiais ją atliekant (giedant, skudučiuojant, kankliuojant) ar jos klausantis. Atsispyrus nuo netikėto įspūdžio, patirto klausantis skudučiuojamo kūrinio, straipsnyje pirmą kartą kalbama apie garsinės iliuzijos reiškinį tradicinėje polifoninėje muzikoje, bandant jį atspindėti grafine notacija, atrandant sąsajų su optiniu menu bei tradicine tekstile. Prasminiai žodžiai: archajinė polifoninė muzika, sutartinės, garsinė iliuzija, opartas, rastras, muaras, vizualizacija, ciklinis laikas, notacija, tekstilinė notacija, archajinė polifoninė muzika, sutartinės, garsinė iliuzija, fantominė melodija, opartas, muaras, vizualizacija, figūrinė notacija, grafinė notacija.

ENResearchers have extensively explored the structure of archaic Lithuanian polyphonic music, including its singing, dancing, and syncretic elements. However, there has been little investigation into how people perceive this music and what they experience when performing or listening to it. After an intense encounter with a piece performed on skudučiai, the author examines the phenomenon of sound illusion in traditional polyphony and attempts to capture it through graphic notation. This approach links her to op art, traditional textiles, and modern music visualisation. The article showcases “geometric” scores, with staff lines forming circles, triangles, and other shapes. The earliest scores of this kind - circular canons - date back to the 14th-16th centuries. In this notation, the circle is a key symbol associated with eternity and harmony in many cultures and is used here to visualise sutartinės. Many composers in the 20th and 21st centuries have moved away from traditional European notation in favour of graphic systems. Contemporary artists frequently blend sound and image, producing art in which one form expresses itself through another, reflecting the original syncretism of the arts and the shared creative principles that later developed into distinct disciplines.