"Aida" ir Liudo Truikio sintezės samprata
LTAr gali šiuolaikinė operos scenografija, kaip dailininko tikslingai organizuotas audiovizualių kūnų judėjimas ir/ar išdėstymas audiovizualioje erdvėje, turėti poveikį operos pastatymo koncepcijai ir net būti joje lemiamas? Ar esminė scenografo siekiamybė – vaizdiniu sprendimu pratęsti muzikinę dramaturgiją? Pasitelkdamas vieno garsiausių XX a. Lietuvos scenografų Liudo Truikio (1904–1987) scenovaizdžius, sukurtus Giuseppe's Verdi operai „Aida“, į šiuos klausimus atsakymo ieško scenografas Kristijonas Siparis, aptardamas operos scenografijos kaip esminio pastatymo komponento vaidmenį bei „režisuojančios scenografijos“ prielaidas.
ENIs it possible for a contemporary stage design for an opera, as a purposely organised motion of audio-visual bodies and /or their placement in an audio-visual space, to have an impact on the concept of an opera production, and even be crucial to it? Is it the object of a set designer to extend the musical dramaturgy by visual methods? By invoking some envisaged sets by Liudas Truikys (1904–1987), one of the most famous Lithuanian set designers of the 20th century, which were created for Verdi's opera "Aida", the set designer Kristijonas Siparis looks for answers to these questions, while discussing the role of opera stage design as a major component in the production and the presumption of the 'directing' set design.
