Figūrinės muzikos kompozicijos samprata ir kūrybiniai aspektai

LTMeninio tyrimo objektas – figūrinė muzikos kompozicija – iki šiol yra moksliškai neapibrėžtas kompozicijos tipas, vizualiai artimas Augenmusik, enigmatinės ir grafinės notacijos tradicijoms, tačiau pasižymintis savitais funkciniais garso ir ženklo sąveikos kriterijais. Siekiant atskleisti figūrinės kompozicijos tapatybę, darbe suformuojamas funkcinis notacijos tipų diferencijavimo modelis, identifikuojant jame skiriamąjį figūrinės notacijos požymį – struktūrinio kodo funkciją. Analizuojant figūrinių partitūrų pavyzdžius aptinkamos specifinės algoritminės komponavimo technikos (kanono ir jo atmainų, linearaus adityvumo, politempų, transpozicijų, etc.) ir jų taikymo specifika integruojant vizualiuosius ir garsinius parametrus vieno lapo reduktyvioje partitūroje teikia pagrindą figūrinės muzikos kompozicijos (FMK) tipo apibrėžimui. Šios sąvokos legitimumas grindžiamas figūrinės kompozicijos, numeri figurati bei carmina figuratum reiškinių paralelėmis. Darbe tyrinėjami XIV–XVI ir XX–XXI a. figūrinių partitūrų pavyzdžiai drauge su darbo autorės figūrinių kompozicijų bei jų komponavimo proceso analize atveria kūrybinį FMK potencialą ir jo perspektyvas. FMK taikymo modelių prekompozicijoje, komponavimo procese ir postkompozicijoje identifikavimas, praturtintas autorių kūrybinės praktikos refleksijomis, liudija šio kompozicijos tipo taikymo strategijų įvairovę ir inspiruoja tolesnius šios srities tyrinėjimus [eLABa ETD].

ENThe object of this artistic research – the figurate music composition (FMC) – is a special type of musical composition, often mistaken for Augenmusik, enigmatic and graphic notational traditions. The typology of notational functions reveals the typical feature of this phenomenon – the function of the structural codification, predetermining reductive nonlinear visual representation. The characteristic FMC compositional techniques (linear addition, polytempo, transpositions, etc.), as well as their visually and musically integral application, determine the fundamentals of this phenomenon. The choice of the term "figurate music composition" is justified by strong links between this type of composition and the phenomena of numeri figurati and carmina figuratum. The analysis of FMC cases from the 14th–16th and 20th–21st centuries, together with the practical aspects of the author’s figurate scores, reveal the creative potential and perspectives of this type of composition. The identification of FMC models in precomposition, compositional process and postcomposition, enriched by the composers’ reflections on their creative process, witnesses the variety of FMC application strategies and inspires further investigations in this research field.