Ar pagrįstai verslo sprendimo taisyklė priskiriama prezumpcijos kategorijai?

LTVerslo sprendimo taisyklės sąvoka aptinkama beveik kiekviename teismo procesiniame sprendime, kur yra sprendžiamas privataus juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Šioje teismų praktikoje aptinkama ir teiginių, kad „verslo sprendimo taisyklė yra prezumpcija, pagal kurią preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus“. Straipsnyje analizuojama, ar pagrįsta verslo sprendimo taisyklę priskirti prezumpcijos kategorijai. Darbe atskleidžiami kriterijai, kurie duoda pagrindą vertinti atitinkamą teisės normą kaip prezumpciją. Tokie yra du pagrindiniai kriterijai. Pirmasis – prezumpcijos taisyklė pradeda veikti, kai yra įrodomi prezumpcijos taisyklės reikalaujami faktai. Antrasis – prezumpcijos taisyklės veikimas nulemia įrodinėjimo naštos pasikeitimą. Pavyzdžiui, ginče dėl vaiko tėvystės nustatymo, ieškovei įrodžius, kad kūdikis gimė santuokoje (prezumpcijos taisyklės reikalaujamas faktas), preziumuojama, kad ieškovės sutuoktinis yra vaiko tėvas, o tėvas turi teisę nuginčyti šią prezumpciją (įrodinėjimo naštos pasikeitimas).Straipsnyje nustatytų kriterijų kontekste vertinama, ar verslo sprendimo taisyklė turi tokius kriterijus. Nustatyta, kad verslo sprendimo taisyklė yra taikoma kiekvienoje civilinėje byloje, kur sprendžiamas privataus juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės klausimas. Verslo sprendimo taisyklei galioti nėra būtina įrodyti atitinkamas faktines aplinkybes. Be to, verslo sprendimo taisyklė nenulemia įrodinėjimo naštos pasikeitimo, tačiau nustato vien tik aiškią ieškovo pareigą pagrįsti, kad privataus juridinio asmens valdymo organo narys pažeidė jam nustatytas pareigas. Taigi verslo sprendimo taisyklė neatitinka prezumpcijos kategorijos kriterijų. Tai atskleidžia, kad verslo sprendimo taisyklė nepagrįstai priskiriama prezumpcijos kategorijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Verslo sprendimo taisyklė; Prezumpcija; Privačių juridinių asmenų valdymo organų narių civilinė atsakomybė; Bendrovių teisė; Civilinis procesas; Business judgment rule; Presumption; Civil liability of the executives of the private legal entities; Company law; Civil procedure.

ENThe business judgment rule has been mentioned in a majority of the court judgments in the Lithuanian case law related to the executives’ civil liability from the year of 2014. The case law uses the statement that the business judgment rule is a presumption according to which it is being presumed that executives acted prudently and bona fide in the best interests of the company. This article analyzes whether there is a necessary foundation for categorizing the business judgment rule as a presumption. This article identifies the key criterions that provide the basis for categorizing certain a legal norm as a presumption. These are two main criterions. First, the rule of the presumption starts to operate after the required primary facts are proven. Second, the effect of the presumption causes the switch of the burden of proof. In the context of the identified criterions, it is analyzed whether the business judgment rule matches these criterions. The author concludes that the business judgment rule is applied in each case where the court analyzes the claim of the executive’s civil liability or the legality of the executive’s decision. In order to apply the business judgment rule, it is not required to demonstrate any primary facts. Additionally, the application of the business judgment rule does not cause the switch of the burden of proof. This demonstrates that the business judgment rule does not correspond to the criterions of the presumption. [From the publication]

• Civilinio proceso teisė / Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Justitia, 2003-2005. 2 t.
• Civil liability of a company director in the vicinity of insolvency: the Lithuanian approach / Virginijus Bitė, Vilija Mogenytė, Salvija Mulevičienė. European business organization law review. 2022, vol. 23, p. 455-479.
• Juridinio asmens valdymo organų narių civilinė atsakomybė : disertacija / Gintarė Jakuntavičiūtė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 260 p.
• The Business judgment rule in Lithuania / Virginijus Bitė, Gintarė Gumuliauskienė. European business organization law review. 2016, vol. 17, iss. 4, p. 555-576.