Emocijų kartografija: subjektyvios lietuvių emigrantų patirtys

LT2018 m. lietuvių emigrantų apklausa atskleidė nerimą keliantį faktą: 56,7 proc. apklaustųjų, gyvendami Lietuvoje, jautėsi nereikalingi. Tai paskatino pasigilinti į išvykstančiųjų emocijų rinkinius: išvykstančiųjų individualių patirčių įvairovę, jų subjektyvų vertinimą bei poveikį savijautai gyvenant Lietuvoje. Straipsnio tikslas – išskleisti išvykstančių lietuvių emocijas ir aptarti subjektyvias jų patirtis bei iš to plaukiančią emocinę savijautą. Empirinio tyrimo metu apklaustiesiems suteikta galimybė atsakyti į atvirą klausimą leido gauti daug įvairialypės informacijos apie išvykstančiųjų emocijų rinkinius, pavyzdžiui, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis ar net pasibjaurėjimas, išsakomus tiek asmeniniuose, tiek abstrakčiuose pavyzdžiuose, apimančiuose tiek tarpasmeninius santykius, tiek santykius su valdžia. Akivaizdu, kad tokiais emocijų ištekliais negali remtis pozityvūs santykiai (nesvarbu, ar kalbėsime apie tarpasmeninius, ar apie asmens ir institucijos santykius). Tyrimas leidžia atsargiai daryti prielaidą apie audringą apklaustųjų emocijų bangavimą kaip tam tikrą atsaką į augantį valstybės biurokratizavimą ir procedūrinimą. Duomenys rodo, kad perteklinis valdžios kišimasis į privačią sferą sukelia neigiamas visuomenės emocijas, kurios ilgainiui perauga į dalies žmonių išgyvenamą nerimą ar net socialinį kentėjimą, galiausiai smarkiai paskatina nuspręsti išvykti ir ilgai išliekančias nuoskaudas tėvynės atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Emocijos; Emocinė savijauta; Kokybinis tyrimas; Neapykanta; Nusivylimas; Pyktis; Socialiniai santykiai; Subjektyvi patirtis; Valdžia; Valstybė; Anger; Disappointment; Emigrants; Emotional well-being; Emotions; Government; Hate; Lithuania; Qualitative research; Social relations; State; Subjective experience.

ENRecent public polls revealed that 56.7% of Lithuanian emigrants (N=1500) felt unneeded in their homeland. Many of them were not only disappointed with their country and therefore decided to leave, but also couldn’t find adequate emotional relations with their homeland afterwards. This raises the question: What kind of emotion are prevalent among emigrants? This paper addresses emotions of emigrants with respect to both person-to-person and person-to-state relations. Studies of emotions in Lithuania have only recently started to make their way into a broader discourse of understanding, and there are still no studies on emotions of Lithuanian emigrants even though migration studies attract plenty of attention. This aspect is marginalized in the public discourse as well. The results of the research show that dominant aspects of emotional capital among emigrants are distrust, anxiety, despair, and fear. Obviously, such emotional resources cannot become the basis of positive relationships (whether we are talking about interpersonal or personal-institutional relationships); however, there are some positive tendencies when a few informants encourage to take self-responsibility for emotional states rather than blame outside circumstances. The data show that excessive government interference in the private sphere might serve as the cause of negative public emotions, which in the long run evolve into anxiety or even social suffering experienced by some people, potentially contributing to the decision to leave and even later to long-lasting grievances against the homeland. [From the publication]

• Baimės atmosfera ir (ne)saugūs namai: (i)migrantų iš Lietuvos Norvegijoje atvejis / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2020, 20 (29), p. 127-147.
• Emigration as a way out of negative experiences in the post-soviet reality: subjective reflections on civic participation, labor experience, and emotional state / Dainius Genys. Journal of Baltic studies. 2024, vol. 55, no. 1, p. 47-68.
• Emocijos ir socioerdvinė segregacija Lietuvos didmiesčiuose: ar aš galiu ką nors pakeisti? / Artūras Tereškinas, Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, Nr. 4 (2), p. 11-35.
• Emotional state and inequality among Lithuanian emigrants / Dainius Genys, Ilona Strumickienė, Ričardas Krikštolaitis. Folklore (Tartu). 2020, vol. 78, p. 81-104.
• Išvykusių lietuvių požiūrio į Lietuvą skirtumai / Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2018, 25, p. 7-24.
• Komunistinis įspaudas Vidurio Rytų Europos valstybių pilietinėje visuomenėje / Saulius Spurga. Darbai ir dienos. 2008, t. 49, p. 235-249.
• Kultūra ir emocijos Vytauto Kavolio sociologijoje / Alvydas Noreika. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2015. 206 p.
• Laisvėjimo strategijos: lietuvių emigrantų racionalumas ir emocinės būsenos dinamika / Dainius Genys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2020, 30, p. 7-23.
• Lietuvos diasporos politikos formavimasis ir raida 1990-2009 metais : disertacija / Vida Bagdonavičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 183 p.
• Rusų emigracijos iš Lietuvos priežastys: tyrimų apžvalga, spaudos ir interviu duomenų analizė / Andrius Marcinkevičius, Monika Frėjutė-Rakauskienė. Informacijos mokslai. 2021, t. 91, p. 59-82.
• Žvilgsnis į darbdavį: migracijos ir pasitenkinimo darbo santykiais bei darbdaviais Lietuvoje ir užsienyje sąsajos / Giedrius Janauskas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 31, p. 7-45.