LTBaltijos šalių valstybiškai mąstančių asmenų dėmesį vis dažniau patraukia tai, kas vyksta Suomijos valstybėje - jos akademiniame bei politiniame gyvenime. Lietuvos mokslo bendruomenės susidomėjimą skatina du svarūs argumentai: a) suomių ir lietuvių visuomenė turi poros šimtmečių bendro gyvenimo Rusijos imperijoje ir laisvinimosi iš jos istoriją; b) jaunos XX a. tautinės Suomijos ir Lietuvos valstybės vystėsi panašiai. Tačiau dviejų valstybių raidos rezultatai ir kardinalus patyrimo skirtingumas išryškėjo „Žiemos karo“ frontuose ir tragiškų padarinių raidoje. Gyvenimo imperinėje sistemoje pobūdį formavo spartus istorinio ir politinio mąstymo brendimas. Valstybingumo siekį skatino XIX a. Europoje plintantis tautinio išsilaisvinimo sąjūdis, kurio vienas iš rezultatų - keturių Baltijos valstybių Nepriklausomybės Aktų deklaracijos (1917-1918). Tautinių valstybių kūrimas keturiose minėtose šalyse vyko nors ir ta pačia valstybingumą lemiančių struktūrų raidos kryptimi, tačiau politinės, socialinės ir kultūrinės įvykių situacijas konstruojančios sąlygos buvo skirtingos. Nesiplėsdamas į šios temos lankas pažymėsiu: Suomijai pavyko konsoliduoti visuomenę ir ją potencialiai nukreipti saugiai valstybei kurti. Kitoms trims šalims nepavyko - jų valstybes organizuojančių struktūrų veikėjai įklimpo debatų, intrigų liūne, taip ir neparodę ryžtingų pastangų keistis iš esmės.