The Sources of the 1545 Old Prussian lamguage Catechisms

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Sources of the 1545 Old Prussian lamguage Catechisms
Alternative Title:
Pirmojo ir antrojo katekizmų prūsų kalba (1545) šaltiniai
In the Journal:
Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. 2017, t. 35, p. 189-208. Reformation in the southeast Baltic region
Keywords:
LT
Katechizacija; Martynas Liuteris (Martin Luther, Luder); Prūsijos Hercogystė; Prūsų kalba / Prussian language.
EN
Catechisation; Duchy of Prussia; Martin Luther; Old Prussian language.
Summary / Abstract:

LTKokius šaltinius naudojo pirmojo ir antrojo katekizmų prūsų kalba sudarytojas šalia teksto prūsų kalba kitoje atvarto pusėje pateiktam vokiškajam katekizmui? XX a. pradžioje šiuo klausimu pasisakęs Reinholdas Trautmannas nustatė, kad pirmosios šio katekizmo dalies šaltinisyra 1531 m. Martino Lutherio Mažasis katekizmas. Tačiau svarstydamas apie likusių keturių dalių šaltinius, vokiečių slavistas susidūrė su sunkumais, mat vokiškajame tekste jis aptiko žodžių ir frazių, kurių M. Lutherio katekizmuose nebuvo. Nors kituose M. Lutherio raštuose jam pavyko rasti atitikmenų, prielaida, kad katekizmo prūsų kalba sudarytojas, ruošdamas vokiškąjį tekstą, savo paties sprendimu galėjo keisti M. Lutherio katekizmo tekstus frazėmis ar žodžiais iš kitų jo raštų, yra abejotina. Panašu, kad vieno šaltinio, iš kurio buvo sudarytas katekizmas prūsų kalba, nebūta. 1543 m. hercogo Albrechto potvarkis, nurodęs katechizuoti jo valdinius, neįvardijo M. Lutherio Mažojo katekizmo kaip privalomo tokios katechizacijos šaltinio. Tad 1544-1547 m. Prūsijos liuteroniškų katekizmų sudarytojai patys rinkosi, kokius šaltinius naudoti. Neabejotina, kad katekizmas prūsų kalba buvo sudarytas sekant M. Lutherio katechizavinrio principais, išdėstytais jo raštuose, ypač „Trumpoje pratarmėje" Didžiajam katekizmui; katekizmui prūsų kalba tai tapo struktūriniu modeliu. Maža to, reikia pritarti R. Trautmannui, kad Dekalogo šaltinis katekizme prūsų kalba išties buvo M. Lutherio 1531 m. Mažasis katekizmas (Enchiridionas). Vis dėlto formuluotės kitose katekizmo dalyse, nors ir rodo didelę M. Lutherio įtaką, paremtos kitais viduramžių ir ankstyvojo Reformacijos laikotarpio Prūsijos katechetiniais ir liturginiais dokumentais.Potvarkiai katechizuoti liaudį Vokiečių ordino valdose Prūsijoje buvo skelbiami dar iki Reformacijos, todėl XVI a. pradžioje ten jau turėjo cirkuliuoti „nusistovėję", „tradiciniai" Dekalogo, Apaštalų tikėjimo išpažinimo ir Tėve mūsų tekstai. Nuo 1525 m. Viešpaties maldos ir Altoriaus Sakramento pašventinimo žodžiai tapo sudėtine mišių vokiečių kalba dalimi, tad katekizmą prūsų kalba turėjo veikti ir liturginiai tekstai. Straipsnyje aptariami tokie konkretūs šio poveikio pavyzdžiai: 1. Apaštalų tikėjimo išpažinimo tekste, norsjis daug kur paremtas M. Lutherio katekizmu, atpažįstamos Prūsijos katechetinio teksto įtakos. Jas rodo frazė „von Maria der jungkfrawen", atitinkanti originalų viduramžių tekstą lotynų kalba, ir neįprastas terminas „Nidergestigen". 2. „Tėve mūsų“ dalyje frazės „Deyn wille geschee auff erden als himmel" M. Lutherio katechetiniuose tekstuose nėra, bet ji atitinka viduramžių mišių tekstą „Fiat voluntas tua, sicut in caelo et in terra". „Karaliaučiaus „Tėve mūsų“ ir Viešpaties malda iš Rygos 1537 m. liturgijos rodo, kad Prūsijoje ir Livonijoje ši frazė nebuvo nežinoma; jos šaltinis, regis, buvo „Tėve mūsų“ , giedotas iš altorių Prūsijoje, kaip nurodė 1525 m. Prūsijos bažnytiniai nuostatai. 3. Žodžiai Šventojo krikšto dalyje atitinka M. Lutherio tekstą, išskyrus įvadinę frazę „Unser herr Christus sprach zu seynen jüngern", kur M. Lutheris rašo: „Matthei am letzten". Nėra iki galo aišku, ar pokytį atliko sudarytojas, ar tai buvo įvadinė forma, tuo metu paplitusi Prūsijoje. Janas Maleckis Katekizme lenkų kalba (1546) irgi pradeda Kristaus žodžius apie krikštą panašia fraze: „Rzeki pan Jesus vcžniom swym".4. Kristaus žodžiai, ištarti paėmus taurę, atitinka M. Lutherio tekstą, išskyrus frazę „dancket vnd gab seynen jüngern". Šios frazės nėra nei M. Lutherio Deutsche Messe (1526), nei jo katekizmuose ar apskritai jokiame vokiečių liuteronų katekizme. Frazė buvo kilusi iš viduramžių mišių,- kurios reikalavo, kad celebrantas ištartų žodžius „deditque discipulis suis" dukart: šventinant duoną ir šventinant taurę. Tai liudytų, kad šie Altoriaus Sakramento pašventinimo žodžiai buvo kilę iš Prūsijoje laikytų mišių. Panaši frazė Brandenburgo markgrafystės agendoje (1540) rodytų, kad pakeitimo kilmė yra labiau liturginė nei katechetinė. [Iš leidinio]

ENThe Teutonic Order in Prussia recognised and acknowledged its responsibility to catechise both the German-speaking colonists and the native population. The Reformation made no radical changes to these requirements, but gave them serious attention. During the 1540s to the 1560s, several Catechisms for the non-German subjects of the Duke of Prussia were prepared and published in Königsberg, including three in the Old Prussian language. The editor of the first and second Old Prussian-language Catechisms published bilingual books, with the German Catechism on the left-hand page, and the same text on the right-hand page in the Old Prussian language. Reinhold Trautmann established that the source of the Decalogue in these books was Luther's 1531 Small Catechism. However, he had difficulties confirming the sources of the remaining four parts of the Catechism, since he found a number of words and phrases Which could not be identified as coming from Luther's Catechisms. The article elaborates on Trautmann's thesis that the source of the German Decalogue is Luther's 1531 Enchiridion. In addition, it argues that the sources of the remaining parts of the Catechism were German-language catechetical and liturgical texts that were circulating in Prussia at that time. [From the publication]

DOI:
10.15181/ahuk.v35i0.1880
ISSN:
1392-4095; 2351-6526
Related Publications:
Jano Maleckio ir Jano Sekluciano polemika dėl katekizmo kanoninio vertimo / Vaidotas Rimša ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : LKI l-kla, 2001. 178 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80254
Updated:
2019-11-17 19:05:03
Metrics:
Views: 11    Downloads: 1
Export: