Kokia buvo gynybos išlaidų našta Lietuvai tarpukariu?

LTStraipsnyje aptariami esami tarpukario Lietuvos gynybos išlaidų kiekybiniai tyrimai ir pateikiamas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos gynybos išlaidų naštos palyginimas 1924,1938 ir 1939 m. (turimi tų metų Lietuvos nacionalinių pajamų apskaitos duomenys). Nors šiuolaikinės ekonomikos požiūriu, kariuomenė nėra neproduktyvi (kariškiai teikia „saugumo paslaugas"), sąnaudos gynybai mažina privatų vartojimą, taip pat ir privataus bei viešojo sektoriaus investicijas, todėl ekonominiu požiūriu kariuomenė yra našta. Aptariami du šios naštos rodikliai: karinių išlaidų - gynybos išlaidų dalis visose valstybės išlaidose ir gynybos išlaidų santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) arba bendruoju vidaus Produktu (BVP). Pažymima, kad taikant pirmą rodiklį kol kas išmatuotos tik Lietuvos nominalių gynybos išlaidų apimtys ir jų pokyčiai, neatsižvelgiant į lito perkamosios galios pokyčius. Pritaikius antrą rodiklį aptinkama, kad 1924-1925 m. tarp Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) gynybos išlaidomis labiausiai buvo apkrauta Latvijos ekonomika, tačiau Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pirmavo Lietuva. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gynybos ekonomika; Gynybos išlaidų našta; Gynybos išlaidų dalis valstybės biudžete; Gynybos išlaidų ir bendrojo išleidimo santykis; Gynybos išlaidų naštos palyginimas; Defence economics; Defence spending burden; Share of defence expenditure in the state budget; Ratio of defence expenditure to total output; Comparison of defence spending burdens.

ENThis paper discusses recent quantitative research on defence spending in interwar Lithuania, and provides a comparison between the burden of defence spending in Lithuania, Latvia, Estonia, Finland and Poland in 1924,1938 and 1939, which are the only years with available data on the total expenditure in Lithuania. Although contemporary mainstream economic science does not consider the military sector as unproductive (it 'produces' security services), it still sees it as a burden to the economy, because defence spending decreases private consumption, along with private and public civil investment. Two indicators of this burden are discussed: the share of defence spending in total state spending, and the ratio of defence spending to gross national income (GNI) or gross domestic product (GDP). In recent research on defence spending in interwar Lithuania, only the size and changes in nominal expenditure have so far been measured, without taking into consideration changes in the purchasing power of the litas. The main findings of the application of the second indicator include the fact that among the Baltic countries (including Finland), the Latvian economy was most heavily burdened by defence spending in 1924-1925. On the eve of the Second World War, however, Lithuania became the leader. [From the publication]

• Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 411 p.
• Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai : kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
• Lietuvos karinio laivyno ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų kontingentai, veikla ir tradicijos: lyginamasis aspektas / Rima Krasauskienė. Karo archyvas. 2022, 37, p. 158-261.
• Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926-1939) / Jonas Vaičenonis. Darbai ir dienos. 2000, t. 21, p. 131-176.
• „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas : tarpukario Lietuvos avejis / Vytautas Jokubauskas. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2014. 586 p.
• Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais / Gediminas Vaskela. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 310 p.