Adamo Honory’io Kirkoro knygų leidyba lietuvių kalba Rusijos imperijos įvesto lietuviškosios spaudos draudimo laikais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Adamo Honory’io Kirkoro knygų leidyba lietuvių kalba Rusijos imperijos įvesto lietuviškosios spaudos draudimo laikais
Alternative Title:
Publication of the books by Adam Honory Kirkor in the Lithuanian language during the period of Lithuanian press ban enforced by Imperial Russia (1864‒1904)
In the Journal:
Knygotyra. 2018, t. 71, p. 71-102
Keywords:
LT
Adam Honory Kirkor; Mečislovas Davainis-Silvestraitis; Petras Vileišis; Martynas Jankus; Jurgis Mikšas; Istorinė Lietuva; Mažoji Lietuva; Lietuvių tautinis atgimimas; Aušrininkai; Lietuviškosios spaudos draudimas; Knygų leidyba; Knygų platinimas; Knygų recepcija; Knygų paveldas; Knygų paveldo aktualinimas; "Vytautas, Didis Lietuvos kunįgaikštis"; "Praeite Vilniaus ir jo pirmbuvusios akadėmijos"; "Kapai didžių kunigaikščių Vilniuje".
EN
Adam Honory Kirkor; Petras Vileišis; Martynas Jankus; Jurgis Mikšas; Historical Lithuania; Lithuanian national revival; Auszra movement; Lithuanian press ban; Lithuania Minor; Book publishing; Book distribution; Book reception; Book heritage; bringing book heritage up-to-date; Vytautas Grand Duke of Lithuania; Past of Vilnius and Its former academies; Graves of Grand Dukes in Vilnius.
Summary / Abstract:

LTAdamo Honory’io Kirkoro istoriografijos ištakos yra Michało Eustachy’io Brenszteino faktografinio pobūdžio monografija lenkų kalba „Adamas Honory Kirkoras. Vilniaus leidėjas, redaktorius ir spaustuvininkas 1834–1867 metais“ („Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor i właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867“. Wilno, 1930). Dabartiniu metu šio asmens tyrimai pasižymi svarbiu įdirbiu ir išsišakojo į lenkiškąją, lietuviškąją bei baltarusiškąją kryptis. Lietuviškąją kryptį nulėmė Kirkoro liberalios, kompromisinės, pasikeitusioms istorinės Lietuvos tęstinumo aplinkybėms atliepiančios patriotinės pažiūros, imperinės Rusijos režimo užimtoje Abiejų Tautų Respublikoje apribotos mokslo tiriamosios ir kultūrinės veiklos galimybės. Lietuvių tyrėjų Redos Griškaitės, Antano Kulakausko, Pavelo Lavrineco, Juozo Maceikos, Zitos Medišauskienės, Vytauto Merkio, Dariaus Staliūno ir kitų autorių tiriamieji ir mokslo pažintiniai veikalai dažniausiai analizuoja Kirkoro laikyseną lietuvių tautinio atgimimo epochoje ir santykius su šio sąjūdžio dalyviais.Autoriaus teikiamame straipsnyje tyrimas orientuotas į trijų Kirkoro veikalų („Великiй князъ Витовтъ“, publikuotas knygoje „Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа“. Вилъно, 1854; „Przewodnik po Wilnie i jego okolicach“. Wilno, 1880; „Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie“. Warszazwa, 1882) adaptaciją ir vertimus į lietuvių kalbą ir jų publikavimą Mažojoje Lietuvoje imperinei Rusijai uždraudus lietuviškąją spaudą tradiciniu lotyniškuoju raidynu Didžiojoje Lietuvoje bei autoriaus ryšius su „Auszros“ laikraščio leidėjais. Tyrimo šaltiniai yra Kirkoro knygos, archyviniai ir publikuoti dokumentai, kelių kartų knygotyrininkų sukaupti bibliografiniai duomenys. Darbe taip pat remiamasi tyrimo de visu metodu autoriaus užfiksuotais Kirkoro knygų leidybos kultūros vertinimais. Grindžiama įžvalga, kad XIX amžiaus lietuvių visuomenės užsakymas Kirkoro knygoms buvo užprogramuotas. Jų adaptyvių vertimų į lietuvių kalbą leidyba Tilžėje ir Bitėnuose spartino Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integraciją, senosios ir naujosios Lietuvos gyventojų pilietinį suartėjimą, ugdė istorinę ir tautinę savivoką, kultūros pažangą. [Iš leidinio]

ENResearch into Adam Honory Kirkor’s life and work was initiated by a specialist in the history of Lithuanian culture, Michał Eustachy Brensztein, in his applied study Adam Honory Kirkor: Publisher, Editor and Vilnius Printer in 1834-67 (Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor i właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867. Wilno, 1930). Presently his historiography has become internationally famous, and due to numerous publications in various languages it has branched out into the Polish, Lithuanian, and Belorusian trends. The Lithuanian trend was shaped by Kirkor’s liberal and compromise views recognizing the merits of historical Lithuania and the prospects of its continuity as well as by the reduced possibilities of research and cultural activities in the Polish-Lithuanian Commonwealth occupied by imperial Russia. The research and fact-finding works by Lithuanian researchers Reda Griškaitė, Antanas Kulakauskas, Pavel Lavrinets, Juozas Maceika, Zita Medišauskienė, Vytautas Merkys, Darius Staliūnas, and other authors in most cases analyze Kirkor’s attitude towards the Lithuanian national revival movement and his relations with the participants of this movement. In the article by the present author, research is oriented towards the adaptations, translations into Lithuanian and their publication in Lithuania Minor following the Lithuanian press ban in Greater Lithuania of three works by Kirkor: Grand Duke Vytautas (Beликiй князъ Витовтъ) published in a book by several authors Outlines of the History and Life of the Lithuanian People (Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа. Вильно, 1854).A Guide to Vilnius and Its Environs (Przewodnik po Wilnie i jego okolicach. Wilno, 1880); The Graves of Grand Dukes and Kings in Vilnius (Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie. Warszawa, 1882). A deeper insight is offered into the relationship between the author and the publishers and collaborators of the monthly Auszra that promoted the ideas of the Lithuanian national revival. The latter prepared the first Lithuanian translations of Kirkor’s works in conformity with the ideological aspirations of the Lithuanian nation in the new times. The sources of research were Kirkor’s books published in Polish and Lithuanian as well as the archival and published documents connected with the publishing process, and the bibliographical data accumulated by the bibliologists of several generations. Use is also made of the results of the assessment of the publishing organization and culture of Kirkor’s books established by the de visu method. In the course of research, a proposition is suggested that the need for Kirkor’s books felt by 19th-century Lithuanian society was programed in advance. The publishing of their Lithuanian translations in Tilsit (lit. Tilžė) and Bittehnen (lit. Bitėnai) accelerated the integration of Lithuanians in Lithuania Minor and Greater Lithuania and the civic rapprochement between the residents of old and new Lithuania, fostered their historical and national identity and promoted cultural variety and progress. [From the publication]

ISSN:
0204-2061; 2345-0053
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/79458
Updated:
2019-10-10 09:56:40
Metrics:
Views: 59    Downloads: 13
Export: