Karlo I Prahos grašiai Lietuvos muziejų lobiuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Karlo I Prahos grašiai Lietuvos muziejų lobiuose
In the Journal:
Kultūros paminklai. 2000, 6, p. 12-23
Keywords:
LT
grašis; lobis.
EN
groat.
Summary / Abstract:

LTKarlo I (1346–137S) Prahos grašiai kol kas nesusilaukė platesnio Lietuvos tyrinėtojų susidomėjimo. Tik Vaclavo IV (1378–1419) Prahos grašius, kurių daug aptinkama lobiuose su pirmosiomis LDK monetomis, buvo bandyta datuoti, remiantis dviejų ordinacijų sistema. Platesnio aptarimo, išskiriant monetas į variantus, o variantus - į tipus, susiejant variantus su emisijos laiku. nėra. Toks aptarimas būtų naudingas, nes leistų datuoti ir pavienius radinius, ir nustatyti lobių, kuriuose aptinkami Karlo I grašiai, chronologiją. Lietuvos atveju būtų galima kalbėti ne apie absoliučia chronologiją, o аpiе žemutinės ribos nustatymą. Šio straipsnio tikslas: remiantis literatūra, išanalizuoti esamas tipologines sistemas ir pabandyti išsiaiškinti, kuri jų tiktų išsamiam Prahos grašių aprašymui; kiek įmanoma plačiau aprašyti ir paskelbti Lietuvos muziejuose saugomus Karlo I Prahos grašius, bandant datuoti pačius lobius. Straipsnyje samprotaujama, kodėl vardo forma Karlas yra priimtiniau, nei pseudolietuviškas Karolis. Lietuvos muziejų saugomoje lobių medžiagoje rasta 30 Karlo I Prahos grašių, iš kurių 14 priklauso vėlyviausioms atmainoms. Lietuvos rinką pasiekė daugiausiai vėlyvieji Karlo I grašiai, sietini su XIV a. 8 dešimtmetyje įvykdyta pinigine reforma. Jų patekimą į Lietuvos rinką galima sieti su 1405–1407 metais. Statistiniai metodai Lietuvos muziejuose saugomiems Karlo I Prahos grašiams analizuoti sunkiai pritaikomi, nes pačių monetų labai nedaug. Be to, vienos monetos yra valytos bei konservuotos, kitos visiškai nevalytos, tad sunku įvertinti jų masę.

ENIn this article the author discusses the Prague groats of Charles I kept in the hoards of the museums of Lithuania. This group consists of 30 coins from the 5 hoards. 14 of them belong to the latest varieties dated 1370-1378. They could possibly reach the territory of Lithuania in c.a. 1405-1407 with the earliest Prague groats of Wenzel IV The author doubts if the process of "seigern" (thesauration of heavier coins and putting into circulation a lighter ones) did exist - it seems this process in the territory of Lithuania lacked economic reasons. The typology of Prague groats of Charles I is also discussed in this article. The Czech scientists have proposed many typological systems, however, most of the bases on the one or two hoards and thus cannot be used properly. Only typology systems of V. Pinta and S. Veselz bases on all Prague groats. The author finds the system of V Pinta to be most logic and classifies all Prague groats according to this system. Finally, the author proposes an exemplary model of description of Prague groats of Charles I. [From the publication]

ISSN:
1392-155X
Related Publications:
Prahos grašių persvėrimas Lietuvoje: faktai ir mitai / Vytautas Smilgevičius. Pinigų studijos. 2001, Nr. 4, p. 40-46.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7849
Updated:
2018-12-17 10:41:39
Metrics:
Views: 52
Export: