Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos

LTKnygoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII-XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279-1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

ENThe Battle of Garoza has been ignored by the Lithuanian historiography for many years. It even hasn't been acknowledged as an event of the Lithuanian history; therefore, its impact on the further course of the Lithuanian history hasn't been discussed. The battle has received more attention in Latvia, but even there it has been only as a local event of the Semigallian history disregarding the overall context of the fights against the Teutonic Order. The context of the battle - namely the fights of the Semigallians in 1279-1290 - is often overlooked in the Lithuanian historiography as well, which significantly distorts understanding of the abovementioned fights and the contemporary Lithuanian history in general.