LTTadas Ivanauskas yra vienas iškiliausių XX a. Lietuvos asmenybių, tarp šimto tokių įrašytas 40-tuoju už nuopelnus kuriant Lietuvoje aukštąjį mokslą, už didelę mokslinę, organizacinę, pedagoginę ir kultūrinę veiklą. Jis yra vienas iš XX a. pradžios negausių pažangios inteligentijos atstovų, kurie, nepaisydami sunkumų, vien savo pastangomis energingai ėmėsi kuriamojo darbo nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. 1918 m. atvykęs iš Peterburgo į Lietuvą, T. Ivanauskas su žmona Honorata apsigyveno Musteikos kaime ir įkūrė pirmą tame krašte lietuvišką mokyklą, bet ten mokytojavo tik apie metus. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, teko persikelti į Kauną, kur įsikūrė visam gyvenimui. Savo mokslinę, pedagoginę ir kultūrinę veiklą Lietuvoje T. Ivanauskas pradėjo, kai čia nebuvo nė vienos mokslo įstaigos, kai siekiantis mokslo Lietuvos jaunimas vyko mokytis į užsienį. Su Tado Ivanausko vardu susijęs Lietuvos universiteto, daugelio biologinio profilio mokslo įstaigų, muziejų, rezervatų, draustinių bei draugijų steigimas ir veikla. Per penkiasdešimt pedagoginio darbo metų Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose jis išugdė ištisas gamtininkų, miškininkų, medikų ir žemės ūkio specialistų kartas. Tadas Ivanauskas vienas pirmųjų Lietuvoje iškėlė ir visą gyvenimą skleidė gamtos apsaugos idėjas, pats aktyviai organizavo ir telkė šiam darbui plačiąją visuomenę [Iš Pratarmės].