Der Übergang von der Ausbildung in die Arbeitswelt: Befunde einer Umfrage in Litauen
LTDarbe pristatomi multimetodinio tyrimo apie jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką rezultatai. Teorinė studijos dalis remiasi Klauso Hurrelmanno teorija. Pabrėžiama, kad sėkmingo ar nesėkmingo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką prielaidas formuoja bendras makroekonominis ir socialinis kontekstas bei individualūs veiksniai. Parodoma, kad perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką ypač sudėtingas jauniems žmonėms, patenkantiems į socialinės rizikos grupes: vaikus auginančioms moterims, žemesnį išsilavinimą įgijusiems asmenims, studentams bei asmenims, kurių aukštojoje mokykloje įgytos žinios nėra panaudojamos darbo rinkoje, neįgaliesiems. Teigiama, kad maždaug trečdalis respondentų besimokydami praėjo tik formalią, imitacinę praktiką, su sunkumais pirmame darbe susidūrė kas penktas absolventas, kas ketvirtas absolventas patyrė įsidarbinimo sunkumus ir kliūtis. Teigiama, kad sėkmingam pirmajam įsidarbinimui svarbiausi veiksniai yra individo vidiniai dvasiniai ištekliai - motyvacija, valia, kompetencija, organizacijos kultūra, švietimo sistemos bruožai, ekonomika, šalies demografinė struktūra, migracija. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidžia, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką labai svarbi yra praktika studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. Autoriai teigia, kad tikslinga įveikti disproporciją tarp aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemos, sukurti tokius praktikos modelius, kurie stiprintų institucinius ir funkcinius ryšius tarp aukštųjų mokyklų ir organizacijų.
