Senosios šventvietės prie Dubysos (kontekstų beieškant)
LTAnalizuojami geografiniai, istoriniai ir mitologiniai duomenys apie senąsias (ikikrikščioniškas) šventvietes Dubysos vidurupyje ir žemupyje. Beveik trys dešimtys šventviečių, užfiksuotų minėtame regione turi savitų ir Vidurio, ir Vakarų Lietuvai būdingų tradicijų bruožų. Ryškiausias šventviečių prie Dubysos bruožas yra jų priklausymas sakralinei vandenų sferai. Pažymėtinas iki šiol Raseinių krašte žinomas prosenovinis deivių vaizdinys. Dubysos vidurupyje ir žemupyje XIII–XIV a. šventviečių tradicijos jau buvo susiformavę. Vėlesniu laikotarpiu jos sunyko arba kito ir įgijo sinkretinių bruožų. Dubysos vidurupyje veikė senovės religijos kulto centras. Šventvietė sugriauta Žemaitijos krikšto metu 1413 m. Taigi, XIX a. istoriografijoje pareikšta nuomonė apie tai, jog Betygalos apylinkėse būta svarbaus religinio centro, turi pagrindą. Ši hipotezė ateityje turi būti ištirta ir patikslinta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rytų Žemaitija; Senosios šventvietės; Dubysos vidurupis; Tautosaka; Mitologija; Christianizacija; Senasis religinis centras; East Samogitia; Ancient sacred places; Middle Dubysa; Mythology; Christianization; Ancient religious centre.
ENGeographical, historical and mythological data about the old (pre-Christian) sacred places in the middle and lower reaches of the Dubysa River are analysed. Almost thirty sacred placed recorded in the said region have peculiar features of traditions characteristic of Central and Western Lithuania. The most distinctive feature of sacred places near the Dubysa River is their belonging to the sacral sphere of waters. The image of goddesses of high antiquity known in Raseiniai region is to be mentioned. Traditions of sacred places in the middle and lower reaches of the Dubysa River were formed as far back as the 13th – the 15th century already. In later period they disappeared or changed and acquired syncretic features. The centre for the cult of ancient religion functioned in the Middle reaches of the Dubysa. The sacred place was destroyed at the time of baptism of Samogitia in 1403. Hence, the opinion expressed in historiography of the 19th century that there was an important religious centre in the Betygala environs has some reason. This hypothesis must be investigated and made more exact in the future.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Inovatyvūs regeneravimo metodai ir jų modeliavimas: Panemunės pilis / Jūratė Jurevičienė, Marija Burinskienė, Inga Genytė, Giedrius Šiupšinskas, Darius Kalibatas. Vilnius : Technika, 2014. 168 p.
- Lietuvos valstybės ištakos / Tomas Baranauskas. Vilnius : Vaga, [2000]. 317 p.
- Tirti patiriant. Nauja šventviečių tyrimo prieiga / Andrius Kaniava. Liaudies kultūra. 2019, Nr. 1, p. 43-53.
