Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčios ansamblis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčios ansamblis
Alternative Title:
Griškabūdis. Christ Resurrection Church
Keywords:
LT
Vališauskas, Juozapas; Griškabūdis; Kudirkos Naumiestis; Lietuva (Lithuania); Architektūra / Architecture; Bažnyčia / Church; Liaudies menas / Folk art; Religinis menas / Religious art.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aprašomas Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios ansamblis. Griškabūdžio kaimo gale 1742-1743 m. pastatytą pirmąją medinę Griškabūdžio bažnyčią fundavo kunigaikščiai Teklė ir Mykolas Servacijus Kaributai-Višnioveckiai. Dabartinė bažnyčia, pastatyta 1792-1796 m., Kudirkos Naumiesčio karmelitams priklausė iki jų panaikinimo 1805 m. Griškabūdžio filija parapija tapo 1919-1920 m. Parapijoje veikė aštuonios brolijos, gausios katalikiškos organizacijos, įvairios draugijos. Buvo švenčiami Kristaus Atsimainymo, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, šv. Juozapo Globos, šv. Mato ir šv. Arkangelo Mykolo ir kiti atlaidai. Šventovė stovi stačiakampės miestelio aikštės pietrytinėje dalyje. Medinę bažnyčią sudaro erdvus aštuonkampis tūris, prie kurio pietų ir šiaurės pusėse prišlieti žemesni presbiterijos su zakristija ir prieangio su portiku pastatai. Virš centrinio stogo kyla aštuonkampis bokštas su varpo formos šalmu, dvišlaičiai priestatų stogai puošti mažesniais tokios pat formos bokšteliais. Pagrindiniame fasade dominuoja keturių kolonų portikas su žemu frontonu ir bokšteliu su Švč. Mergelės statula. Portiko sienas puošia tapyba. Interjerą puošia istorizmo laikotarpio sienų tapyba, to paties laiko penki altoriai, sakykla, vargonai, kitos sakralinės dailės vertybės. Griškabūdžio bažnyčia yra raiškus profesionaliosios klasicizmo architektūros pavyzdys, vienas įspūdingiausių ir originaliausių medinių sakralinių pastatų Lietuvoje. Jos plane sulietos dvi – centrinė daugiakampė ir kryžiaus – struktūros.Reikšminiai žodžiai: Vališauskas, Juozapas; Šateika, Jeronimas; Griškabūdis; Kristaus Atsimainymo bažnyčia; Bažnyčių architektūra; Architektūros istorija; Liaudies architektūra; Medinė architektūra; Kunigai; Vernacular architecture; Timber architecture.

ENThe article describes Griškabūdis Christ Resurrection Church. The first wooden church built in 1742-1743 at the far end of Griškabūdis village was founded by the Dukes Teklė and Mykolas Servacijus Kaributas-Višnioveckis. The present church, built in 1792-1796, until their abolition in 1805, belonged to the Carmelites of Kudirka Naumiestis. Griškabūdis branch became a parish in 1919-1920. There were eight brotherhoods, Catholic organisations and various associations operating in the parish. The parish celebrated the feasts of Christ Resurrection, Holy Virgin Mary Škaplierinė, Saint Joseph, Saint Matthew, Saint Archangel Michael and other. The church is built in the south-eastern part of the rectangle town square. The wooden church is composed of a spacious octagonal building, on the northern and southern sides of which there are adjacent lower buildings of presbytery and sacristy with a portico lobby. Above the central part of the roof there is an octagonal turret with a bell-shaped helmet; gable roofs of the wings are decorated with smaller similarly-shaped turrets. The main façade is decorated with a four-pillar portico with a low pediment and a turret with a Holy Virgin statue. Portico walls are painted. The interior is decorated with wall painting from the historical period, five altars from the same period, pulpit, organ and other valuables of sacred art. Griškabūdis church is an expressive example of professional Classicist architecture, one of the most spectacular and original wooden sacred buildings in Lithuania. The plan of this church unites two structures – central polygon and cross.

Related Publications:
Kazlų Rūdos apylinkių sakralinių pastatų ir parapijų trobesių architektūra / Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika. Kazlų Rūda / sudarytojai: Anelė Vosyliūtė, Venantas Mačiekus. Vilnius : Versmė, 2022. P. 1403-1476.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7558
Updated:
2020-07-28 20:26:21
Metrics:
Views: 26
Export: