Klausimyno Mokinių įsitraukimas mokykloje lietuviškos versijos psichometriniai rodikliai ir faktorinė struktūra

LTMokinių įsitraukimas mokykloje yra svarbus reiškinys, susijęs su jų mokymosi ir bendros gerovės rezultatais. Šio straipsnio tikslas – pristatyti klausimyno „Mokinių įsitraukimas mokykloje“ (Student Engagement in School, Lam et al., 2014) pritaikymą ir validavimą Lietuvos mokyklų kontekstui. Klausimyno psichometriniai rodikliai įvertinti dviem tyrimais. Jų rezultatai parodė klausimyno gerą vidinį suderinamumą. Tiriamosios faktorinės analizės metu buvo išskirta šešių faktorių struktūra, kuri tik iš dalies atitiko originalią trijų faktorių struktūrą. Atlikus patvirtinamąją faktorinę analizę, originalus trijų faktorių modelis buvo atmestas. Nustatyta, kad Lietuvos mokinių imties tyrimo duomenis geriausiai atitinka du hierarchiniai modeliai: antros eilės modelis su šešiais pirmos eilės faktoriais ir trečios eilės modelis, konceptualizuojantis trijų lygmenų įsitraukimo struktūrą. Pagrindiniai žodžiai: emocinis įsitraukimas, elgesio įsitraukimas, kognityvinis įsitraukimas, klausimyno patikimu mas, klausimyno validumas, faktorinė analizė.

ENStudents’ engagement in school is an important phenomenon for their learning and overall well-being. The aim of this paper is to present the adaptation and validation of the Student Engagement in School Questionnaire (Lam et al., 2014) to the Lithuanian school context. The psychometric indicators and factorial structure of the questionnaire were assessed in two studies. The first study was carried out in June 2019. 476 students took part in this step. The second study was undertaken in February 2020. The sample was 445 pupils. To examine the reliability of the Lithuanian version of the Student Engagement in School Questionnaire, we calculated the internal consistency coefficients (Cronbach’s α and McDonald’s ω). The results of both studies showed good internal consistency of the questionnaire: the values of Cronbach’s α and McDonald’s ω were greater than 0.70 for all scales. To determine the factor structure of the measurement tool, first, exploratory factor analysis (EFA) was performed. The results of EFA only partially confirmed the authors’ proposed questionnaire structure. After applying the Varimax rotation, a six-factor structure was identified, which differed from the original three-factor model. To test the accuracy of the three-factor model and the higher-order factor model structure, confirmatory factor analysis (CFA) was performed. As the original three-factor model was not supported, the CFA results demonstrated that alternative hierarchical structures provided a good fit to the data. A second-order model with six first-order factors (SRMR = 0.056; RMSEA = 0.048; CFI = 0.905) as well as a more theoretically nuanced third-order model (SRMR = 0.056; RMSEA = 0.048; CFI = 0.908) were both found to be suitable.However, it is necessary to verify the stability of the obtained hierarchical model structures by replicating the study. Keywords: emotional engagement, behavioural engagement, cognitive engagement, questionnaire reliability, ques tionnaire validity, factor analysis.

• Mokyklos aplinkos vaidmuo paauglių įsitraukimui į mokyklinę veiklą. Socialinis darbas 2009, 8, 1, 71-80.
• (Ne)motyvuojantis mokytojo elgesys: kuo tai (ne)naudinga mokiniams. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018. 161 p.
• Tapti klimato kaitos ugdytoja: pirmos klasės veiklos tyrimas. Acta paedagogica Vilnensia 2024, 52, 111-127.