Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida

LTStudija skirta tyrinėti Rytų ir Vakarų civilizacijų sąveikos problemas. Geografinės joje aptariamos medžiagos ribos aprėpia Afroeurazijos, tai yra Senojo pasaulio, teritorijoje gyvavusių civilizacijų istoriją. Polemizuodamas su klasikinėje komparatyvistikoje vyravusiomis dichotominėmis schemomis, autorius sąmoningai atsiriboja nuo tiesinės progresinės civilizacijos istorijos raidos schemos, kadangi ji neišvengiamai skatina eurocentrizmą ir požiūrį į neeuropinių civilizacijų kultūros istoriją kaip į jau „nueitus", „archajiškus" ir pan. raidos etapus. Remiantis gausios civilizacinės medžiagos analize studijoje parodomas vientiso Azijos civilizacijų pasaulio priešpriešinimo vientisiems Vakarams nepagrįstumas, išryškinamos dichotominių koncepcijų ir mąstymo stereotipų atsiradimo priežastys, teigiama, kad, nepaisant visų stereotipų, konkrečių civilizacijų ir jų sukurtų kultūros vertybių bei simbolių, sistemos turinys yra skirtingas. Kita vertus, norėdamas lyginti įvairius civilizacinius pasaulius, autorius pereina į universalių kategorijų lygmenį, nes tik jos gali padėti turiningai lyginti įvairias civilizacijas ir jų kultūros universumus. Metodologinį studijos branduolį sudaro įvairios komparatyvistinės metodologijos ir strategijos, kurių instrumentarijus pasitelkiamas priklausomai nuo konkretaus tyrinėjimo objekto bei analizės poreikių. Istorinei analizei autorius pirmiausia taikė genetinį, istorinį lyginamąjį metodus, teorinei - šiuolaikines komparatyvistines, sociologines ir hermeneutines metodologines prieigas, plačiai apimdamas įvairių neeuropinių civilizacijų kultūros paminklus (p. 10).

ENThe present study is devoted to the critical analysis of the historical evolution of relations between differens civilizations East and West. The deconstrucion of the main concepts of Western philosophy of culture breaks the narrow borders of the rationalistic metaphysics and opens new methodological perspectives to the comparative study of civilizations. At the same time is revealed broadening of the field of Comparativism, change in principle conceptual attitudes, gradual passage from of dichotomicical conceptins and separating understanding of Eastern and Western civilizations to the search of common points. The author pays particular attention with different aspects of the relations between Eastern and Western civilizations in the Middle Ages. The main attention is pays to the study interchange between, Western Christian, Byzantine Islamic, India, Chinese and others oriental civilizations. Surely there must have been something to sustain them for over 2500 years and make particularly popular nowadays. They are essentially two interlocked aspects of an integral world, traditional models of the world - universal formative principles at the core of cultural codes and intelligent ways of the East and West. The latter should replace traditional ones, which seem too simplistic in their characteristic overestimation of the East and West dimension of world cultures. Comparative methodology accepts the relativism of contemporary studies of civilizations and admits that the traditional principles and methods of thinking yielded by Western civilization cannot be regarded as universal and encompassing all of human nature. Therefore, it supplements the traditional demand for impartiality with a new methodic stipulation that the cultural and social perspective of the student of the relations between Eastern and Western civilizations in the Middle Ages should not influence the strategy of the comparative analysis.Inquiring to the "marginal" cultures of the World and treating their symbols and forms as equal to those of the "central", i. e. of the Eastern and Western cultures the (postmodern) comparativism looks for more complex model of civilization. The latter have to replace the traditional one, which seems too simple, for it overestimates the East and West dimension. The second part of study is devoted to the examines how the controversies of the globalisation process influence the formation of the new culture of metacivilisation, in which multifarious forms of culture are intertwined because of the interaction of different civilizations. Special attention is paid to the influence of the mass-communication revolution on postmodern culture and to the consequences of the transformation of text civilization to video civilization.