Civilizacijos teorijos metamorfozės ir komparatyvizmo idėjų sklaida

LTCivilizacinių tyrinėjimų ištakos glūdi Švietimo epochoje. Tuo metu itin aktyviai imamos vartoti civilizacijos ir kultūros sąvokos. XVI a. prancūzų karaliaus dvaro ir aristokratijos aplinkoje atsiradęs terminas civilisé iš pradžių reiškė mandagumą, eleganciją, rafinuoto elgesio manieras; vėliau iš jo išsirutuliojusi civilizacijos sąvoka aprėpė platesnį semantinį lauką. Prancūzų švietėjų veikaluose ši sąvoka ilgainiui įgavo vertybinį atspalvį, nes nusakė ankstesniems viduramžiškam ir primityviam gyvenimo stiliui nebūdingą sekuliarizuotą ir racionalizuotą visuomeninį gyvenimą, perėjimą nuo primityvaus į civilizuoto gyvenimo lygmenį. Klasikinė švietėjiška civilizacijos kategorijos reikšmė įtvirtinama 1756 m. paskelbtuose V. R. Mirabeau (1715— 1789) L’Ami des hommes ou traitė sur la population (Žmonių draugas, arba traktatas apie gyventojus) ir F. Voltaire’o (1694—1778) L’Essai sur les moeurs (Esė apie papročius), kur ji siejama su aristokratijai būdingais subtilesniais papročiais, rafinuotu elgesiu, tolerancija, išsilavinimu, miesto kultūra, kitaip tariant, ši sąvoka paryškina home civilise priešpriešą paprastam žmogui. Sykiu civilizacija siejama ir su meno, mokslo, religijos, filosofijos, teisės idėjomis (p. 9).