Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: atklanės

LTStraipsnio objektas — vienas iš lietuvių mirusiųjų pasaulio įvaizdžių, vardu atklanės. Tikslas — sutelkti šaltinių žinias, tyrinėtojų pasisakymus ir kalbos duomenis ir, visais jais remiantis, išryškinti nagrinėjamą mitinį vaizdinį, įvertinti jo archajiškumą, patikimumą ir pateikti argumentus įvairiems jo kilmės aiškinimams. Išvada: žodis atklanės lietuvių mitologijoje gana retas, mažai aiškintas, o vienintelis E. Frenkelio pateiktas aiškinimas teigia jį esant pusiau skolinį iš le. otchłań „praraja, bedugnė; mirusiųjų sielų buveinė, skaistykla, pragaras“. Panagrinėjus atidžiau, žodis, atvirkščiai, veikiausiai yra savas, nebent kažkiek paveiktas šio panašiai skambančio lenkų kalbos žodžio. Nelietuviškų asmenvardžių rašyba - straipsnio pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: atklanės; vandeninė mirusiųjų buveinė (paskandos); lietuvių mitologija.

ENThe Lithuanian mythonym atklanės, meaning roughly “watery underworld,” is mentioned in several ethnographic sources from the early 20th century but remains rare. The only known etymology, proposed by Ernst Fraenkel, interprets it as a borrowing from Polish otchłań (“netherworld, inferno”), though possibly influenced by genuine Lithuanian words such as atklanė, atklanys “border, periphery of a lake, river, or pool.” These derive from the root klanas (“pool”), which some mythological sources explicitly identify with a watery underworld, a kind of Lithuanian inferno. Consequently, atklanės can also be considered a genuine Lithuanian word meaning “watery underworld,” only occasionally influenced by the similar-sounding Polish otchłań.