Polityka zagraniczna
LTStraipsnyje aptariama Vidurio Rytų Europos (VRE) valstybių užsienio politika Europos Sąjungos integracijos procese 2007 metais, kai jos iš esmės tęsė ankstesnę užsienio politiką. Dominavo provakarietiška kryptis, orientuojantis į integraciją ES struktūrose ir narystę NATO. Bandyta stiprinti tarpregioninį bendradarbiavimą sprendžiant lokalines ir kontinentines problemas. VRE valstybių bendras diplomatinis aktyvumas pasireiškė reaguojant į ES iniciatyvas (politines), JAV (karines), Rusijos (ekonomines). 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojo Rumunija ir Bulgarija, prisijungdamos prie regiono valstybių, jau priklausančių ES ir NATO (Čekijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos). Dėl to VRE valstybių balsų skaičius ES Taryboje padidėjo nuo 24% iki 29%, o Europos parlamente nuo 21% iki 26% numatytuose rinkimuose. 2007 m. gruodžio 21 d. dauguma VRE šalių, priklausančių ES, įėjo į Šengeno sutarties zoną. Narystė ES reiškė VRE šalių principinį sutikimą įsivesti eurą, nors nebuvo nustatyti terminai dėl nacionalinių valiutų likvidavimo. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Slovėnija pilnai teisėtai įsivedė eurą, tačiau tai buvo vienintelė valstybė iš VRE, tapusi euro zonos nare. Straipsnyje aptariami ir kiti klausimai, aktualūs 2007 m. VRE ir ES: Lisabonos sutartis; karinis bendradarbiavimas su JAV; VRE valstybių dalyvavimas karinėse operacijose prieš terorizmą; Ukrainos problematika; santykiai su Rusija; santykiai su Baltarusija; ginčai dėl sienų tarp Slovėnijos ir Kroatijos, tarp Bosnijos–Hercegovinos ir Kroatijos, Rumunijos ir Ukrainos; Kosovo problema ir kt.
