Informacijos valdymo gebėjimai kaip socialinės komunikacijos objektas

LTŠiuolaikinėje greitai kintančioje visuomenėje komunikacijos išmanymas sukuria normalias būties sąlygas, kurios pagrindas-informacija, žinios. Komunikacija yra svarbi ir kaip įrankis, leidžiantis mums perduoti informaciją bendraujant, arba kaip būdas priimti žinias. Gebėjimas sėkmingai ir veiksmingai komunikuoti visuomenėje daugeliu atvejų gali būti sėkmės garantas. Daugelis autorių [10; 25] komunikaciją nagrinėja ir kaip procesą, reikalingą socialinio gyvenimo analizei. Nagrinėdami žmonių, jų gyvenamos aplinkos komunikaciją, kalbame apie socialinio lygio komunikaciją arba socialinę komunikaciją. Mokslininkai [13; 15; 16; 17; 20; 27; 29; 32; 37; 41; 43], atliepdami Pramonininkų apskritojo stalo {Eu ropean Round Table oflndustrialists—ERTI) diskusijas, išskiria statistinius gebėjimus, kurie leidžia suprasti, analizuoti ir vertinti informaciją, t. y. ją valdyti. Kadangi informacija analizuojama (t. y. skaitoma, perduodama) yra artima mūsų aplinkai, todėl galima teigti, kad vyksta socialinė komunikacija. Tad visai neatsitiktinai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, statistinių gebėjimų ir jų ugdymo nagrinėjimas susilaukia vis daugiau dėmesio. Šiame edukacinių paieškų kontekste išryškėjo tyrimų kryptys: statistinių gebėjimų integracijos į kitas mokslo sritis [32], statistinio raštingumo įtaka informacijos valdymui, socialinei komunikacijai [4; 30; 35], įvairių ugdymo koncepcijų taikymo [15], technologijų panaudojimo [5; 23; 29].Kaip matyti, užsienio šalyse daug dėmesio skiriama statistinių gebėjimų ugdymo pagrindimui, statistikos kaip mokslo integracijai į kitus mokomuosius dalykus. Atskirais atvejais tyrinėjami komunikaciniai gebėjimai vaizduojant duomenis ar juos skaitant. Vis dėlto, nepaisant minėto pozityvaus statistinių gebėjimų ugdymo, kaip informacijos, komunikacijos valdymo, tyrinėjimų įdirio, reikia konstatuoti, kad tyrimuose nepakankamai akcentuojami informacijos valdymo gebėjimai. Menkai užsimenama apie informacijos valdymą ugdant moksleivių statistinius kaip socialinius gebėjimus. Iš to kyla dar viena problema: kokie yra ugdymo tikslai ir funkcijos? Esminiai žodžiai: informacijos valdymas, socialinė komunikacija, statistiniai gebėjimai.

ENThe last decades have seen a rapid increase in new information flows, emergence ofcomplementary scientific theories, cognition criteria, change of priorities in the value system and it is obviously much more important to be able to think, use (read as well as represent) and select information rationally, autonomously and reasonably than merely accumulate it. In the discussion of European Round Table of Industrialists (1995) the social role of educational subjects was highlighted. This viewpoint is closely related with levels of literacy. A particular emphasis is placed on statistical skills, which enable us to understand, analyse and assess information, i.e. to manage information. This article presents the aims and the functions of information management at the intersection of education paradigms. The aim of the research is to distinguish information management skills as object of social communications and define their aims and functions. Methods of inquiry: analysis of theoretical literature, meta-analysis. In reference to statistical skills as competences of in formation management and their concept there is a great variety of opinions in the academic community. Academic literature often uses different terms for „statistical skills”. Analysis of works of the scholars who undertake a deep analysis of problems of statistical literacy, statistical competence, statistical thinking, statistical reasoning, enables to distinguish a concept of statistical skills.Thus, three definitions of statistical skills are identified: the first is more associated with statistical skills of a technical level, the second refers to the skills of a cognitive level, and the third deals with the skills of a mathematical operations level [24]. Statistical skills as education of informatikon management (information collection, assortment, filing, presentation) is closely associate with the social reality and is one of objects of social communication. In summarising it may be claimed that the aims for development of statistical skills are well-identified and targeted towards information management, based on which a versatile personality is educated. An introduction of a course on statistics provides good opportunities to apply information management, communications, experimenting and researching the surrounding both in the teaching process and actual life. The above survey on development of statistical skills shows that the literature on the issue does not provide a unanimous opinion, based on which one could assess the functions of development such skills. All the authors actually describe five functions: informational, cognitive, educational, investigative, pragmatic and that of socialization. Development of statistical skills assists both in devel oping information management competencies and skills of mathematics and other subjects. Keywords: informatikon management, social communication, statistical skills.

• Edukologija / Education
• Komunikacija / Communication