Piligrimystės vietų tinklas Lietuvoje: geografinė retrospektyva

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Piligrimystės vietų tinklas Lietuvoje: geografinė retrospektyva
Alternative Title:
Network of pilgrimage places in Lithuania: geographical retrospective
In the Journal:
Geografijos metraštis. 2005, 38(1), p. 146-162
Keywords:
LT
Piligrimystė.
EN
piligrimage places.
Summary / Abstract:

LTPiligrimines keliones galima apibrėžti kaip keliones, atliekamas dėl dvasinių ar religinių motyvų į vietas, laikomas šventomis, kuriose lengviau bendrauti su Dievybe. Piligriminės kelionės tikslas gali būti gamtos objektai (piliakalnis, miškai, medžiai, akmenys, vandens šaltiniai). Senovės baltų piligrimystės centras . Rikojotas (Romuva), kurio geografinė vieta šiandien neaiški. Toje vietoje po senu galingu ąžuolu buvo garbinamas prūsų dievybių trejetas: Patulas, Perkūnas, Patrimpas. Šventa vieta senovės lietuviams buvo Šventaragio slėnis (Neries ir Vilnios santaka). XVI-XVII a. susiformavo krikščioniškų šventųjų vietų tinklas. Tai Trakai, Šiluva, Vilniaus Aušros Vartai, Žemaičių Kalvarija, Vilniaus kalvarijos, taip pat Vilniaus Katedra (Šv Kazimiero kapas). XVIII-XIX a. piligriminių vietų tinklas dar kartą atnaujintas. XIX a. vidurį siekia Kryžių kalno ištakos, kuomet po 1831 ir 1863 metų sukilimų ant kalno imta statyti kryžius žuvusiems atminti. XX a. lietuviai lankė įprastas piligrimystės vietas: Šiluvą, Aušros vartus, Žemaičių Kalvariją. Išskirtinė XX a. ypatybė ta, kad šiame amžiuje šventų piligrimystės vietų tinklą Lietuvoje ženkliai papildė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos. Pradėtos lankyti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Gulbinėnuose, Imbrade, Keturnaujienoje, Skiemonyse ir kt. Atgimimo ir vėlesniais metais atlaidų metu itin gausiai lankomasi Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje, Pivašiūnuose ir kt. Šiandien piligrimystės vietų tinklas Lietuvoje daugmaž yra nusistovėjęs, jis apima tiek tradicines šventas, tiek XX a. įvykusių apsireiškimų vietas.

ENPilgrimages may be defined as travels to locations, considered sacred, in which it is simpler to communicate with the divinity, performed by spiritual or religious motives. Destinations of pilgrimages may be objects of nature (mounds, forests, stones, water bodies). The pilgrimage center of ancient Baltic tribes was the Rikojotas (Romuva), the geographical location of which is not clear today. Three Prussian gods: Patulas, Perkūnas and Patrimpas were worshipped under an old mighty oak. The Šventaragis valley (the confluence of the Neris and Vilnia rivers) was also a sacred place to ancient Lithuanians. In the 16th – 17th centuries there emerged the network of Christian sacred locations: Trakai, Šiluva, the Gates of Dawn in Vilnius, Samogitian Calvary, Vilnius Calvary and Vilnius Cathedral (the grave of St. Kazimieras). In the 18th – 19th centuries the pilgrimage locations’ network was renewed one more time. The origins of the Hill of Crosses reach the middle of the 19th century, when, after the uprisings of 1831 and 1863 crosses were commenced to be placed on the hill in order to remember the fallen. In the 20th century Lithuanians visited the usual pilgrimage locations: Šiluva, the Gates of Dawn, Samogitian Calvary. The exceptional peculiarity of the 20th century is that the network of the sacred pilgrimage locations was significantly expanded by the places of visitation of the Blessed Virgin Mary in Gulbinėnai, Imbradas, Keturnaujiena, Skiemonys, etc.. During the revival and the later years, Šiluva, Samogitian Calvary, Pivašiūnai, etc. were vastly visited. At present the network of pilgrimage locations in Lithuania has stabilized, it covers both traditional holy places and the locations of visitations, which occurred in the 20th century.

ISSN:
0132-3156
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7141
Updated:
2021-03-10 16:53:22
Metrics:
Views: 75    Downloads: 2
Export: