LTXV a. lenkų mokslininkų teiginiai apie kitatikius: pagonis, žydus, musulmonus – tokia yra pagrindinė šioje monografijoje tiriama problematika. Knygos I skyrius nagrinėja kitatikių padėtį krikščioniškose valstybėse nuo seniausių laiku iki XV a. pradžios kai buvo apkrikštytos paskutinės pagoniškos žemės Europoje – Lietuva ir Žemaitija. II skyriuje nagrinėjamas kitatikių klausimas Lenkijoje konflikto su Kryžiuočių ordinu laikotarpiu, ir kai konfliktas baigėsi, – turkų ir totorių grėsmės fone. Trečiame knygos skyriuje pereinama prie kitatikių problematikos nagrinėjimo teologiniuose, teisiniuose komentaruose ir teiginiuose. Čia ypatingas vaidmuo priklausė universitetui Krokuvoje, tuometiniame pagrindiniame Lenkijos intelektualiniame centre. Šaltinių bazę sudarė publikuoti senieji tekstai ir viduramžių rankraščiai. Knygos gale pateiktame priede jie yra skrupulingai išvardijami nurodant pagrindinius archyvinius ir bibliografinius duomenis, o taip pat šiuose veikaluose paliestas svarbias tyrimui temas. Dalis autorių yra neišaiškinta, tačiau daugelio XV a. lenkų mokslininkų, rašiusių nagrinėjama tematika, vardai yra žinomi. Jie pateikiami pagal dabartinę lenkišką rašybą, nurodant mirties metus: Andrzej Łaskarzyc z Gosławic (1426); Benedykt Hesse z Krakowa (1456); Jakub z Paradyża (1465); Jakub z Sienna (1480); Jan Elgot (1452); Jan Lutek z Brzezia (1471); Jan z Ostroroga (1501); Mateusz z Krakowa (1410); Mikołaj z Kozłowa (1443); Mikołaj Lasocki (1450); Paweł Włodkowicz z Brudzenia (1436); Piotr z Kościana (po 1450); Stanisław ze Skarbimierza (1431); Tomasz ze Strzępina (1460).Reikšminiai žodžiai: Kanonų teisė; Krikščionys; Pagonys; Religinis išskirtinumas; Lietuvos krikštas; Krėvos unija (1485); Jogaila; Canon law; Christians; Pagans; Religious distinctness; Christianization of Lithuania; Union of Krewo (1485); Jogaila (Jagiello).