Parlamentarų informacinė elgsena ir ją lemiantys veiksniai
LTDisertacijoje siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo narių informacinės elgsenos ypatumus priimant sprendimus ir nustatyti jų elgseną lemiančius veiksnius. Atsižvelgiant į išskirtinę parlamento narių galią ir autoritetą priimant reikšmingiausius valstybei ir jos žmonėms sprendimus, jų ypatingą statusą (kaip Tautos atstovai, savo priimamais įstatymais ir kitais sprendimais jie įprasmina Tautos valią), politikų, kaip vienų svarbiausių politinio proceso dalyvių ir sprendimų priėmėjų, informacinės elgsenos pažinimas yra itin svarbus, aktualus ir reikšmingas, nes informacija yra neatsiejama nuo politinių sprendimų ir yra pamatinė jų dalis. Siekiant disertacijoje išsikelto tikslo teoriškai apibrėžti esminiai parlamentarų informacinę elgseną lemiantys veiksniai ir sukonstruotas struktūrinis modelis, apimantis pagrindinius parlamentarų informacinės elgsenos komponentus ir jai įtaką darančius veiksnius; atliktas empirinis tyrimas, siekiant nustatyti Seimo narių elgsenos ypatumus ieškant informacijos ir naudojant ją sprendimų priėmimo kontekste bei ištirti, kaip individualūs ir organizaciniai veiksniai lemia jų elgseną. Tyrimas atskleidė, kokį vaidmenį, pačių parlamento narių suvokimu, informacija atlieka politiniuose procesuose, kokios informacijos jiems reikia, kaip išsamiai politikai analizuoja ir gilinasi į informaciją priimdami sprendimus, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi, kodėl ir kaip jie veikia sprendimus. Tyrime ypatingas dėmesys skirtas išanalizuoti, kaip parlamentarai vertina informacijos sklaidą parlamente ir naudojasi informacinio aprūpinimo sistema, ir tuo remiantis numatyti informacinio aprūpinimo tobulinimo kryptis.
ENThe thesis aims to analyse the peculiarities of information behaviour of members of the Lithuanian Seimas in decision-making processes, and identify factors conditioning that behaviour. With regard to the exclusive power and authority of the MPs in making decisions that are of utmost importance to the state and its people, their exceptional status (being representatives of the Nation and adopting laws and various resolutions they embody the will of the Nation), the cognition of information behaviour of politicians, i.e. decision-makers who are among the most important actors of the political process, is critical, relevant and ponderable, as information being the foundation of political decisions is their indispensable element. Pursuing the goal set up in the thesis, the author offers a theoretical definition of the key determinants of MPs’ information behaviour and frames a structural model encompassing the basic elements of MPs’ information behaviour and factors influential of it; presents an empiric research that was conducted with a view to establish the peculiarities in the Seimas members’ behaviour when searching for information and utilizing it in the context of decision-making, as well as investigates in what way individual and organizational factors determine their behaviour. The inquiry revealed what role, in the perception of the MPs, information plays in political processes, what information is required, how thoroughly and deeply politicians analyse information when making decisions, what sources of information are used, why, and what is their impact on decisions. In the research, special attention was bestowed on the analysis of how MPs assess information dissemination in the parliament and how they exploit information provision system, utilizing the derived data to offer possible trends for the improvement of information provision.
