Stability and change in the educational gradient of divorce. A comparison of seventeen countries

LTStraipsniuose W.J.Goode teigia, kad yra atvirkščias ryšys tarp modernizacijos ir skyrybas patiriančiųjų socialinės klasės. Remiantis šia hipoteze, tyrinėtos moterų išsilavinimo ir skyrybų rizikos bėgant laikui sąsajos 17-oje šalių. Autoriai kelia hipotezę, kad šios sąsajos yra skirtingos atskirose šalyse ir jos taip pat priklauso nuo laiko: teigiama, kad moterys su aukštesniu išsilavinimu turi didesnę skyrybų riziką tose šalyse ir tokiu periodu, kai socialinė ir ekonominė skyrybų kaina yra žemesnė. Analizei naudoti duomenys apie pirmąsias santuokas iš Vaisingumo ir šeimos tyrimo (FFS), taikyta atskirų laiko vienetų ir įvykių istorijos technika. Nustatyta, kad aukštesnio išsilavinimo moterys patiria didesnę skyrybų riziką Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Nenustatytas išsilavinimo ir skyrybų ryšys Estijoje, Suomijoje, Vakarų Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje; taip pat ir, priklausomai nuo modelio specifikacijos, Olandijoje ir Norvegijoje. Austrijoje, Lietuvoje ir JAV išsilavinimo gradientas skyryboms yra neigiamas. Be to, kaip ir buvo numatyta autorių hipotezėje, išsilavinimo gradientas tampa vis labiau neigiamas Olandijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje ir JAV. Skyrybų ir išsilavinimo sąsajos tyrinėtos ir laiko bei teisinės, socialinės ir ekonominės šalių aplinkos atžvilgiu, taikant daugiasluoksnius modelius ir tiesioginius matavimus. Nustatyta, kad santuokos deinstitucionalizacija ir nekonvencinės šeimos praktikos yra susijusios su neigiamu išsilavinimo gradientu skyryboms, o didesnė skyrybų socialinė bei ekonominė kaina siejasi su pozityvesniu gradientu.Reikšminiai žodžiai: Skyrybos; Moterų išsilavinimas; Palyginamoji analizė; Divorce; Female education; Comparative analysis.

ENIn his articles W. J. Goode states the opposite relationship between the modernisation and the social class of divorced people. Based on such hypothesis, the paper analysed the relationship of the education of women and the risk of divorce in a course of time in 17 countries. The authors hypothesize that those relationship differ depending on time and country: they maintain that more educated women are approached by higher risk of divorce in such countries and during such time where and when social and economical price of divorce is lower. The analysis has been made using data on first marriages from Fertility and Family Surveys (FFS) applying techniques of individual units of time and the sequence of events. It disclosed that women with higher education are approached by higher risk of divorce in France, Greece, Italy, Poland, and Spain. The relationship between the education and divorce was not set in Estonia, Finland, West Germany, Hungary, Latvia, Sweden, and Switzerland, and, depending on model specification, in Holland and Norway. The relationship between the education and divorce is negative in Austria, Lithuania, and USA. Also, as it was stated in the hypothesis, gradient of the education becomes more negative in Holland, Finland, France, Hungary, Italy, Lithuania, Poland, Sweden, and USA. The relationship between the education and divorce has been researched in respect of time and legal, social, and economic background, applying multilayer models and direct measurement. It was detected that deinstitutionalisation of marriage and practice of inconvenient families are related with negative gradient of the education on divorce, and higher social and economic price of divorce is related to more positive gradient.