XVIII a. kuršininkų kalbos žodžių rankraštinis registras

LTStraipsnyje pristatomas pirmasis iki šiol žinomas rašytinis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos paminklas. XV–XVII a. į Kuršių neriją ir žemyninę pamario dalį iš Kuršo persikėlę kuršių palikuonys atnešė savo dialektą, kuris ilgainiui tapo atskira Prūsijos valstybės etninės mažumos kalba. Tai buvo vietinių žvejų kalba, kuri niekada netapo oficiali ir neįgijo rašto. Tačiau būta bandymų ją fiksuoti, naudojant įvairius kitų kalbų rašmenis. Vienas iš jų – vadinamajame P. S. Pallaso žodyne. XVIII a. pabaigoje Jekaterinos II nurodymu buvo išleistas žodynas Linguarum totius orbis vocabularia comparative augustissimae cura collecta, kurio pirmajai redakcijai vadovavo akademikas Peteris Simonas Pallasas. Tarp 200 reprezentuojamų Europos ir Azijos kalbų pateko ir kuršininkų kalba. Į šią kalbą buvo išversti ir kirilica transkribuoti 286 rusų kalbos žodžiai. Pirmasis žodyno leidimas dviem dalimis pasirodė 1787 ir 1789 m., kuriuos ir laikome kuršininkų kalbos pirmojo spausdinto rašytinio paminklo data. Tačiau lingvistikos mokslui vertingesnis yra lotyniškais rašmenimis parengtas jo rankraštis, saugomas Rusijos mokslų akademijos archyvo Sankt Peterburgo filiale. Nors jis kalbininkams žinomas jau iš Dainos Zemzarės ir kitų publikacijų, tačiau niekada nebuvo publikuotas kaip šaltinis. Čia šis šaltinis pristatomas išsamiau iš pačios kuršininkų kalbos raidos perspektyvos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: P. S. Pallaso žodynas; Kuršininkų kalba; Rankraštis; Pirmasis rašytinis paminklas; Pallas’s dictionary; Kursenieku language; Manuscript; First written monument.

ENThe article presents the first hitherto known written monument of the Kursenieku language from the Curonian Spit. In the XV–XVII c. Curonian descendants moved to the Curonian Spit and the mainland seacoast from Courland and brought their own dialect, which eventually became a separate language of the ethnic minority in Prussia. It was the language of the local fishermen and has never been official or acquire a written form. However, there have been attempts to record it by using scripts of other languages. One of such attempts – in the so-called Pallas dictionary. The dictionary Linguarum totius orbis vocabularia comparative augustissimae cura collecta has been published by the order of Catherine II in the end of the XVIII c. and was first reviewed under the guidance of an academician Peter Simon Pallas. The Kursenieku language was also included among the 200 represented European and Asian languages: there have been 286 Russian words that were translated and transcribed in Cyrillic into the following language. The first edition of the dictionary appeared in two parts in 1787, 1789 and the following is considered to be the date of the first written monument of the Kursenieku language. Nevertheless, there is more value for linguistics in the manuscript with Latin characters, which is stored in the St. Petersburg Branch of the Archive of the Russian Academy of Sciences. Even though it is already known to scholars from Daina Zemzare and other publications, it has never been published as a source. Here the following source is presented in more details from the perspective of the development of the Kursenieku language itself. [From the publication]

• Adalbertas Bezzenbergeris – kuršininkų kalbos tyrėjas ir dokumentuotojas / Arina Ivanickaja. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 102-120.
• Kuršių nerijos kuršininkų kalba. D. 1, Fonetika ir fonologija / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 219 p.
• Nykstančio geolekto ateitis UNESCO saugomame objekte / Dalia Kiseliūnaitė. Logos (Vilnius). 2020, 105, p. 172-180.
• Prospects of research into the Kursenieku language of the Curonian Spit / Dalia Kiseliūnaitė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 208-216, 305.
• Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui / Dalia Kiseliūnaitė. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 2, p. 219-238.