Polskie konteksty twórczości Mykolasa Sluckisa
LTŽymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis (1928-2013) atėjo į lietuvių literatūros istoriją kaip talentingas lyrinės prozos meistras. Pirmieji jo romanai išsiskiria emocinių impulsų srautu, metaforine stilistika ir asociatyvine kompozicija. Rašytojas siekė per modemų vidinį monologą parodyti žmogaus psichiką. Pagrindiniu Sluckio herojumi išliko žmogus su palaužta sąmone, nepatenkintas savimi ir aplinka, praradęs gyvenimo tikslą. Apie Sluckio kūrybą rašė Vytautas Kubilius, Algis Kalėda, Petras Bražėnas, Algimantas Bučys, Vytautas Martinkus, Leonidas Terakopianas išleido monografiją. Literatūrologai atkreipė dėmesį į šiuolaikinės psichologinės analizės legalizavimą lietuvių literatūroje, socialistinės visuomenės ydų kritiką, asmens tapatybės ir svetimumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Bet niekas neįsigilino į lenkiškąją temą Sluckio kūryboje. Romane Geri namai tai nauja vaikų namų auklėtinė Jadvyga, romane Kelionė į kalnus ir atgal vieno iš pagrindinių herojų pusbrolis sveikinasi lenkiškai, kioskininkė Vanda iš romano Uostas mano - neramus palieka herojui lenkišką žurnalą „Kobieta i žycie“. Šiame straipsnyje bandoma analizuoti Mykolo Sluckio kūrybos lenkiškąją temą.
