Inteligentija tautiniame sąjūdyje: vaidmuo, problemos
LTStraipsnyje keliamas klausimas, kokį vaidmenį vaidino Lietuvos rašytojai, dailininkai, mokslininkai ir kiti visuomenės ir kultūros veikėjai tada, kai kūrėsi naujoji, moderni Lietuva XIX–XX amžių sandūroje? Kokia tada buvo inteligentija, kokios jos veikimo sąlygos? Remiantis kitų tyrėjų duomenimis teigiama, jog formuojantis modernioms tautoms svarbiausią, lemiamą vaidmenį suvaidino jų inteligentija. Pristatomas tautinio elito formavimosi procesas, aptariamos aplinkybės, dėl kurių lietuvių modernios tautos kūrimosi procesas buvo vėlyvas: tą lėmė lietuvių kalbos išsižadėjimas ir lenkų kalbos išpopuliarėjimas, kultūros vertybių praradimas, sulenkėjusių lietuvių priešinimasis tautiniam judėjimui. Dėl šių priežasčių Lietuvos kaip ir Čekijos tautiniame judėjime aktyviai dalyvavo labai nedaug turtingų bajorų-žemvaldžių, kiek daugiau - bežemių kilmingųjų, o lemiamą vaidmenį tautiniame atgimime atliko naujoji valstiečių kilmės inteligentija. Apžvelgta lietuvių švietimo ir raštingumo situacija XIX a., paaiškintos priežastys, trukdžiusios siekti išsilavinimo. Dėmesys skirtas ir dvasininkų padėčiai bei jų vaidmeniui lietuvių tautiniame sąjūdyje; prieita išvada, jog pagrindinį vaidmenį tautiniame judėjime suvaidino inteligentai pasauliečiai. Apibendrinant teigiama, kad nors lietuvių inteligentija nebuvo gausi, bet kritiškais, lemiamais momentais ji sugebėdavo veikti vieningai ir tvirtai laikytis užsibrėžto kurso į Lietuvos nepriklausomybę.
