LTStraipsnyje įvertinamas plačiai vartojamos genius loci sąvokos supratimo prieštaringumas. Pirmoji darbo dalis skirta vietos dvasios sampratos raidos apžvalgai, t. y. pirmiesiems pasauliniams architektūros teorijos darbams, kuriuose ši kategorija buvo identifikuota, ir jau pačioje pradžioje egzistavusiems šios kategorijos suvokimo skirtumams įvertinti. Antroje dalyje apžvelgiama, kokią įtaką genius loci apibrėžimas turėjo formuojant bendrus kultūros paveldo apsaugos principus. Trečioji dalis dedikuota vietos dvasios sąvokos supratimo Lietuvoje ypatumams - įvairių pavyzdžių analizė iliustruoja, kaip genius loci reiškinį tyrę pasauliniai architektūros teorijos veikalai pritaikomi grindžiant istorinėse vietovėse projektuojamų pastatų raišką ir kaip ši sąvoka yra aktualizuota vietos architektūros tyrimuose. Straipsnio išvadose įvertinamas genius loci suvokimo ribotumas ir teikiami pasiūlymai dėl tolimesnių šios sampratos tyrimų gairių. [Iš leidinio]
ENThe article is intended to evaluate the contradictions in the understanding of the widely used concept of genius loci. The first part of the work is devoted to the overview of the development of the concept of the “local spirit”, i.e. the first global architectural theoretical pieces, which provided varied understanding and perception of this concept. The second part reviews the impact, which the definition of genius loci had on shaping common principles for the protection of cultural heritage. The third part is devoted to the peculiarities of the interpretations of genius loci in Lithuania - the analysis of various examples illustrates how the global architectural theory works are often applied to justify expressions of buildings designed in specific historical areas and how the concept of genius loci is defined in some local architectural research. The findings of the article assess the limitations of the perception of genius loci and propose some further guidelines for the study of this concept. [From the publication]