Career development in the uniformed services of Lithuania: wide open innovation possibilities vs. innert hierarchical culture

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Career development in the uniformed services of Lithuania: wide open innovation possibilities vs. innert hierarchical culture
Alternative Title:
Karjeros vystymas profesinėje karo ir statutinėje tarnybose: atviros durys inovacijoms vesrus inertiška hierarchinė kultūra
In the Journal:
Viešoji politika ir administravimas [Public Policy and Administration]. 2017, t. 16, Nr. 3, p. 365-376
Keywords:
LT
Karjeros vystymas; Karo tarnyba; Statutinė tarnyba; Viešosios tarnybos režimai.
EN
Career development; Military service; Statutory service; Public service regimes; Uniformed services; Lithuania.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pristatomas dviejų viešosios tarnybos režimų, profesinės karo ir statutinės, karjeros vystymo raiškos lyginamasis tyrimas. Tyrimas atliktas institucionalizmo teorinėje perspektyvoje gretinant reguliacinio ir normatyvinio institucionalizmo teorines įžvalgas. Tyrimo metu analizuoti profesinės karo tarnybos, policijos ir tarnybos kalėjimų departamente statutai, kurie gretinti su pusiau struktūruotais pareigūnų, tarnaujančių profesinėje karo ir statutinėje tarnybose, interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad statutų struktūra yra panaši ir tiesiogiai neįvardina karjeros vystymo kaip žmogiškųjų išteklių veiklos elementų. Tarnybos sąlygos, kuriose įtraukiami kai kurie žmogiškųjų išteklių valdymo elementai, kurie priskiriami karjeros valdymui mokslinėje literatūroje, statute struktūra, vis tik yra orientuota tik į tris etapus: priėmimo į tarnybą, tarnybos, atleidimo iš tarnybos. Interviu parodė, kad toks reglamentavimas palieka daug erdvės administracinei diskrecijai. Administracinė diskrecija leidžia diegti žmogiškųjų išteklių valdymo inovacijas, tačiau tuo pačiu tiek karo tarnybos, tiek statutinėje tarnyboje respondentai pripažino, kad karjeros vystymas labai priklauso nuo tiesioginių vadų požiūrio. Tačiau profesinėje karo tarnyboje įdiegta daugiau karjeros vystymo elementų, jie veikia nuosekliau, organizacinė karo tarnybos kultūra skatina konkurenciją dėl karjeros galimybių, o karininkai mano, kad karjeros vystymas iš esmės atitinka jų lūkesčius dėl sąžiningumo ir asmeninių perspektyvų tarnyboje. Visais šiais požymiais nepasižymi statutinė tarnyba, kurioje neatitikimas tarp pareigūnų lūkesčių ir to, kaip vertinamas karjeros vystymas jų tarnybose nesutampa.Karo tarnybą nuo statutinės Lietuvoje skiria du svarbūs požymiai: intensyvus bendradarbiavimas su užsienio valstybių karo tarnybomis NATO kontekste ir tai, kad ši tarnyba sukurta nepriklausomoje Lietuvoje, tuo tarpu kai statutinė tarnyba didele dalimi paveldėjo personalą ir organizacinę kultūrą iš sovietmečio periodo ir jos kaita yra inkrementinė. Viešajam sektoriui nepalankioje Lietuvos darbo rinkoje matome daug potencialo kurti nuoseklias karjeros vystymo tiek kariuomenėje, tiek statutinėje tarnyboje, tačiau tuo pačiu statutinės tarnybos institucijos jau dabar galėtų perimti itin daug gerosios profesinės karo tarnybos praktikos elementų. [Iš leidinio]

ENWe compare career development models between two uniformed services regimes of Lithuania: military and statutory (police and penitentiary services). In this paper, we differentiate regulative and normative institutions by comparing the egzisting regulation that relates to career development and interview accounts of servicemembers regarding their understanding of career development paths and institutional factors that affect them. We find that regulations between the two regimes are similar; however, there are radical differences in how service members perceive career development. We conclude that other, non-regulatory, factors are at play: (i) considerable legacies of in statutory services since the Soviet-era, and (ii) the exposure of the military service to international practices in the context of NATO alliance. Statutory services inherited their personnel, organizational structure and, to some extent, regulations from the Soviet-era, whereas the military was built from scratch, largely based on conditionalities set by NATO accession. Although we see striking similarities in human resource management (HRM) regulations among services regimes, there are no comparable similarities with regard to how service members view career development. Career development is not regulated in detail in either service regime and serves as a good indicator of normative institutions that shape uniformed services. Service member accounts lead us to conclude that elements of career development that are applied in the military service achieves better HRM outcomes. [From the publication]

DOI:
10.5755/j01.ppaa.16.3.19335
ISSN:
1648-2603; 2029-2872
Related Publications:
  • Pareigūnų ir karių antroji karjera / Boguslavas Gruževskis, Aušra Maslauskaitė, Renata Korsakienė, Jūratė Novagrockienė, Rasa Smaliukienė, Alvydas Šakočius. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014. 263 p.
  • Public sector reforms in Lithuania since 1990 / Vainius Smalskys, Mantas Bileišis, Jurgita Domeikienė, Andrius Stasiukynas. Public administration reforms in Eastern European Union member states : post-accession convergence and divergence / edited by Polonca Kovač and Mantas Bileišis. Vilnius: Mykolas Romeris University ; Ljubljana: University of Ljubljana Faculty of Administration, 2017. P. 50-89.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67232
Updated:
2020-03-17 19:58:28
Metrics:
Views: 12    Downloads: 5
Export: