Alkoholio vartojimo rizikos nustatymo ir trumposios konsultacijos taikymo Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ekonominis vertinimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Alkoholio vartojimo rizikos nustatymo ir trumposios konsultacijos taikymo Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ekonominis vertinimas
Alternative Title:
Economic evaluation of universal alcohol screening and brief intervention implementation in primary health care in Lithuania
In the Journal:
Visuomenės sveikata [Public health]. 2015, Nr. 4 (71), p. 67-76
Keywords:
LT
Socialinės problemos / Social problems; Sveikatos priežiūra / Health care.
Summary / Abstract:

LTTyrimo tikslas. Įvertinti alkoholio vartojimo rizikos nustatymo ir trumposios konsultacijos paslaugų teikimo programos įgyvendinimo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaštus ir ekonominį poveikį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Tyrimo medžiaga ir metodai. Šeimos gydytojo teikiamų alkoholio vartojimo rizikos nustatymo ir trumposios konsultacijos (STI) siekiant mažinti pavojingą ir žalingą alkoholio vartojimą paslaugų ekonominiam efektyvumui įvertinti naudotas sprendimų medžio modelis su vienpuse jautrumo analize. Modeliuojami du STI paslaugų teikimo scenarijai: kitos registracijos į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ) metu ir kito apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, simuliuojant pacientų, žalingai vartojančių alkoholį, elgsenos pokytį, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. Rezultatai. STI paslaugas teikiant kitos registracijos į PASPĮ metu, per 10 metų programos vykdymo laikotarpį joje galėtų dalyvauti 41,63 proc. visų prisirašiusiųjų prie PASPĮ gyventojų. Bendrosios programos vykdymo sąnaudos – 899753,88 EUR. Išvengiama žala sveikatos priežiūrai per dešimt metų galėtų siekti 956954,36 EUR. STI paslaugas teikiant artimiausio vizito pas šeimos gydytoją metu, į programą patenka beveik visi prisirašiusieji prie PASPĮ (99,32 proc.). Bendrosios programos vykdymo sąnaudos – 2036367,18 EUR. Išvengiama žala sveikatos priežiūrai per dešimt metų galėtų siekti 2487381,84 EUR. Išvados. Abiejų STI paslaugų organizavimo scenarijų atvejais programos įgyvendinimas PASPĮ Lietuvoje, tikėtina, būtų ekonomiškai naudingas, tačiau ne visais pesimistiškesnių prielaidų atvejais. Priimant sprendimą dėl programos įgyvendinimo reikėtų atkreipti dėmesį į STI paslaugų organizavimo scenarijų privalumus ir trūkumus, kurie svarbūs panaudojant ribotus sveikatos priežiūros išteklius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholis; Ekonominis vertinimas; Pirminė sveikatos priežiūra; Visuomenės sveikatos intervencijos; Alcohol; Cost savings; Primary care; Public health interventions.

ENAim. To evaluate resource implications and potential benefits of universal alcohol screening and brief intervention (SBI) program implementation in primary health care in Lithuania, from the perspective of health care system. Method. Two alternative program implementation scenarios (next registration with a general practitioner (GP) and next consultation with GP) were analyzed by adopting a decision tree model with probabilistic sensitivity analysis. In this analysis a simulation of patients move from a state of hazardous drinking to a state of not hazardous drinking was developed. Results are reported as costs savings of SBI program versus a "do-nothing" scenario. Results. SBI program implemented at next GP registration captures about 41.63 % of the population over 10-year program implementation period. According to this scenario the SBI program costs 899 thousands EUR and provides cost savings to the health care systems of 956 thousands EUR over the program implementation period. The SBI program implemented at next consultation with GP captures about 99.32 % of the population over 10 years. According to this scenario the SBI delivery costs are significantly higher – over 2 036 thousands EUR and provides higher cost savings to the health care system – over 2487 thousands EUR. Conclusion. A universal alcohol screening and brief intervention program implemented in primary care in Lithuania would be economically beneficial to health care sector in both program implementation scenario options, but not under all the most pessimistic assumptions. Advantages and shortages of different SBI program options should be taken into account while making decision on program implementation at national level as they might have important implications for limited health care budgets. [From the publication]

ISSN:
1392-2696
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67034
Updated:
2022-12-17 16:40:32
Metrics:
Views: 20    Downloads: 2
Export: