The Grand Duchy and the Grand dukes of Lithuania in the sixteenth century : reflections on the Lithuanian political nation and the Union of Lublin

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Grand Duchy and the Grand dukes of Lithuania in the sixteenth century: reflections on the Lithuanian political nation and the Union of Lublin
Keywords:
LT
Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Metrika; 16 amžius; Lietuvos politinė tauta; Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Valdovai; Vitebsko peticija.
EN
Kingdom of Poland; Lithuanian Metrica; Lithuanian XVI c. history; Lithuanian political nation; Monarchs; The Great Duchy of Lithuania; Union of Lublin; Witebsk petition.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos susiformavimas XV-XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta pradėjo intensyviai vystytis valdant didžiajam kunigaikščiui Vytautui (1392-1430 m.), kuris visuomet veikė kaip suverenios valstybės ir lygiateisės Lenkijos karalystės partnerės valdovas. Tokiame kontekste išsigrynino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės samprata ir politinės vertybės. XV-XVI a. Lietuvos didikų ir bajorų santykiai su valdančiąja dinastija gerokai pakito. Jogailaičių dinastijos atstovai teikė prioritetą Lenkijos karalystės reikalams, todėl Lietuvos kilmingieji turėjo konsoliduotis. Lietuvos didikai susijungė į Ponų tarybą ir įgijo prestižą likusios bajorijos akyse. Lietuvoje susiformavo klientalizmo sistema, o išsilavinę bajorai puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo idėją. Istoriografijoje priimta teigti, kad Lietuvos bajorija patyrė didelę polonizaciją Liublino unijos išvakarėse. Tačiau šis teiginys reikalauja peržiūrėjimo – Lietuvos bajorija gerai mokėjo šnekamąją, bet ne politinę lenkų kalbą. Kitaip nei Lenkijos karalystėje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vidutinė ir smulkioji bajorija nesukūrė atskiros politinės programos, o didikai išlaikė politinę lyderystę. Po XVI a. vidurio reformų Lietuvoje subrendo politinė tauta, kurią jungė stiprūs klientiniai santykiai, o politinės ir kultūrinės idėjos ženkliai skyrėsi nuo „Sarmatų Lenkijos“. Todėl Liublino unija buvo kompromiso tarp dviejų skirtingų politinių tautų rezultatas.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66827
Updated:
2022-02-21 15:01:24
Metrics:
Views: 12
Export: