Instrukcje dotyczące organizacji życia religijnego w dobrach kanclerza litewskiego Ostafiego Wołłowicza w drugiej połowie XVI wieku
- Instrukcija dėl religinio gyvenimo organizavimo Lietuvos kanclerio Eustachijaus Valavičiaus valdose XVI amžiaus antroje pusėje
- Instructions regarding organization of religious life in the estate of Lithuanian chancellor Ostafi Wołłowicz in the second half of 16th century
LTStraipsnyje aptariama religinės prievartos Lietuvoje XVI amžiaus pabaigoje problema. šis reiškinys nebuvo išskirtinis, o straipsnyje aptariamas pavyzdys paimtas iš Naujamiesčio valdos Upytės paviete. Valdos savininku tuo metu (1584 m.) buvo Lietuvos kancleris Eustachijus Valavičius, vienas iš III Lietuvos Statuto autorių. Valavičius nuėjo tipišką Lietuvos didikams kelią: nuo stačiatikių tikėjimo per liuteronų į kalvinizmą, o galiausiai suartėjo su arijonizmu, nors apie savo priklausomybę pastarajam tikėjimui niekada atvirai nepaskelbė. Savo valdose kancleris įvedė nuostatus, parengtus pagal žano Kalvino (Jean Calvin) 1541 metais paskelbtų „Bažnyčios nuostatų” pavyzdį. Juose buvo išdėstytos žmonių elgesio pagal evangelikų-reformatų dvasią taisyklės. Nuostatuose be kitų dalykų buvo reikalaujama privalomai dalyvauti pamaldose reformatų bažnyčioje, siųsti berniukus į mokyklą, ku- rioje buvo mokoma kalvinizmo tikėjimo pagrindų. Nepaklūstantiems buvo grasinama griežtomis piniginėmis baudomis. Straipsnio autorė lygina religinės prievartos metodus, kurie buvo taikomi Valavičiaus valdose, su kitų Lietuvos didikų valdose taikytais būdais, taip pat su tvarka, įvesta Europos protestantiškose valstybėse bei su to meto religinėje literatūroje pateikiamais svarstymais ta tema. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eustachijus Valavičius; Instrukcija; Kalvinizmas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje; Naujamiesčio dvaras; Protestantiškoji religinė literatūra; Refosmacija; Calvinism; Grand Duchy of Lithuania in the late 16th century; Instruction; Nowe Miasto; Ostafi Wollowicz; Ostafy Wollowicz; Protetanst religious literature; Refosmation.
ENReligious compulsion was not an uncommon issue in the late 16th century Grand Duchy of Lithuania. Restrictions of such nature were forced upon Nowe Miasto – town in the upicki district, since 1584 property of Ostafi Wołłowicz, Lithuanian chancellor and co-creator of the III Statute of Lithuania. Wołłowicz’s personal religious development can be described as characteristic for Lithuanian magnates – in his case the first conversion was from the Eastern Orthodox to Lutheranism, next to Calvinism, and finally to Arianism, although he had never firmly sided with these confession. In his estates Wołłowicz introduced regulations in the spirit of reformation (based on John Calvin’s 1541 Ecclesiastical Ordinances) – these concerned such aspects of surfs activities, as compulsory participation in the congregation’s service, or education of boys in the congregational school, where they were taught the principles of Calvinism. Disobedience was punished with fine. In the article the author compares the means of compulsion introduced by Ostafi Wołłowicz to those practiced in the estates of other Lithuanian magnates, in the protestant western European countries, and with the guidance provided by the religious literature of the time. [From the publication]
