Experimental and use-wear examinations of flint knives: reconstructing the butchering techniques of prehistoric Lithuania

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Experimental and use-wear examinations of flint knives: reconstructing the butchering techniques of prehistoric Lithuania
Alternative Title:
Eksperimentiniai ir trasologiniai titnaginių peilių tyrimai. Skerdimo technologijų priešistorinėje Lietuvoje rekonstrukcija
In the Journal:
Archaeologia Lituana. 2016, t. 17, p. 77-88
Keywords:
LT
Bronzos amžius; Akmens amžius; Janapolė; Lietuva (Lithuania); Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology).
Summary / Abstract:

LTŠis straipsnis skirtas titnaginių ir metalinių peilių eksperimentinei trasologijai analizuoti. Naudojant titnaginius ir vieną iš bronzos pagamintą peilį, buvo paskersti trys gyvūnai – naminė ožka (Capra aegagrus hircus), stumbras (Bison bonasus) ir lydeka (Esox lucius). Straipsnio tikslas yra atlikti eksperimentinių peilių trasologinę analizę, taip pat palyginti titnaginių ir metalinių peilių efektyvumą skerdžiant gyvūnus. Šie tyrimai leidžia pateikti naujų duomenų apie vėlyvojo neolito–ankstyvojo bronzos amžiaus bendruomenių ūkį. Paskerstiems naminei ožkai ir stumbrui pirmiausia buvo diriama oda. Pradėta buvo nuo užpakalinių kojų ir pjūvis tęsiamas link gyvūno krūtinės. Nuėmus odą, pereita prie vidaus organų ir raumenų pašalinimo. Kitas etapas buvo pašalinti gyvūnų galūnes. Visa eksperimentų metu praversianti žaliava – ilgieji kaulai, oda, sausgyslės – buvo išsaugota ateities moksliniams bandymams. Iš žuvų apdoroti pasirinkta europinė lydeka, 800 g svorio. Šiam darbui naudotas tik vienas titnaginis peilis. Pirmiausia buvo nuskusti žvynai. Prapjovus papilvę, buvo pašalinti vidaus organai. Pjūvis atliktas nuo žiaunų iki analinio peleko. Žuvies kūnas, atskyrus galvą, padalytas į tris dalis. Visas procesas užtruko apie 10–15 min. Antrajame tyrimo etape buvo atlikti trasologiniai tyrimai. Šie tyrimai leido pažvelgti į gyvūnams skersti skirtų titnaginių peilių utilizacinius pėdsakus. Tai įgalino ieškoti paralelių tyrinėjant archeologinius dirbinius. Su identiška arba panašia utilizacija titnaginių peilių pavyko aptikti tyrinėjant Katros 1-ąją ir Janapolės 2-ąją akmens amžiaus gyvenvietes. Bronzos peilio trasologinė analizė parodė ašmenų deformacijos pėdsakų, kurių atsirado po kontaktų su stumbro oda bei kremzlėmis.Eksperimentų metu pavyko nustatyti, kad itin svarbų vaidmenį skerdžiant gyvūną vaidina paties dirbinio forma. Tai pastebėta eksperimentuojant su titnaginiais peiliais, kurie turėjo darbinių ašmenų išlinkimą. Tokios formos titnaginiai peiliai puikiai tiko odai dirti. Tiesiais darbiniais ašmenimis peiliai geriau tiko raumenims, sąnariams, galūnėms dalyti. Taip pat aptiktas titnaginių peilių pranašumas prieš metalinius. Mūsų naudotas bronzinis peilis darbo metu nebuvo našus. Jis greitai atbukdavo, todėl tai lėtino ir stabdė procesą. Titnaginiai peiliai atbukdavo ne taip greitai. Svarbu paminėti ir tai, kad juos lengva pagaminti, todėl eksperimentų metu šalia buvo turima po keletą papildomų kopijų, kad prireikus būtų galima dirbinį pakeisti. Titnaginių peilių darbiniams ašmenims atnaujinti buvo pasitelktas retušas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis bronzos amžius; Eksperimentinė archeologija; Gyvūnai; Priešistorės technologijos; Skerdimas; Titnaginiai peiliai; Trasologija; Vėlyvasis neolitas; Vėlyvasis neolitas– ankstyvasis bronzos amžius; Animals; Butchering; Early Bronze Age; Experimental archaeology; Flint knives; Late Neolithic Age; Late Neolithic–Early Bronze age; Lithuania; Prehistoric technologies; Use-wear.

ENThe abundant quantity of flint blades with use-wear traces can be found within Lithuanian archaeological materials. These blades are frequently treated with various additional types of retouch techniques which provide more knowledge on the exploitation of those tools. An absence of organic material makes it extremely difficult to understand the real purpose of those artifacts. Suchlike flint blades, which typologically are considered as knives, are frequently found in Lithuania during excavations in the Late Neolithic–Early Bronze Age sites. Their exclusive technological specifics denote a particular function. In this paper, on the basis of flint knives from Lithuanian Late Neolithic and Early Bronze Age sites, we try to reconstruct the prehistoric technologies of animal butchering. In order to accomplish this task, both the experimental and use-wear methods were used. Our research results provided new insights on the use of flint knives and the effectiveness of metal tools in the animal butchering process. [From the publication]

DOI:
10.15388/ArchLit.2016.17.10683
ISSN:
1392-6748
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/65264
Updated:
2018-12-17 14:10:41
Metrics:
Views: 13
Export: