Sovietinės valdžios represinė politika: mirties nuosprendžių vykdymas 1944-1947 m

LTPokariu Lietuvoje represinių struktūrų sistema turėjo stiprinti komunistinį režimą ir slopinti pasipriešinimą okupacijai. Kovai su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais buvo taikoma ir mirties bausmė. Straipsnyje apžvelgiamas mirties nuosprendžių vykdymas Lietuvoje 1944-1947 m. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu Lietuvoje buvo skirtos 774 mirties bausmės ir įvykdyti 767 nuosprendžiai (7 nuteistieji mirė). Už mirties bausmės nuosprendžių vykdymą buvo atsakingos NKVD, MVD ir MGB, kurių struktūrose veikė specialieji teismai. Archyvinių dokumentų analizė parodė, kad dauguma nuteisti mirti už vadinamuosius „kontrrevoliucinius nusikaltimus“. Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu mirties bausmės vykdytos Kaune, NKVD centrinių rūmų garaže, nuo 1944 m. – Vilniuje, LSSR NKGB ir MGB vidaus kalėjime, Gedimino pr. 40, pastato rūsyje. Mirties bausmė įvykdyta antisovietinės rezistencijos dalyviams, lenkų Armijos Krajovos kariams ir rėmėjams, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams, lietuvių policijos tarnautojams, nacių bendradarbiams, savisaugos batalionų tarnautojams, buvusiems kalėjimų ar lagerių prižiūrėtojams, karo ir kriminaliniams nusikaltėliams, žydų genocido dalyviams ir kitiems. Mirties bausmės nuosprendžių vykdymas SSRS buvo valstybinė paslaptis, jos vieta ir procedūra buvo griežtai įslaptinta. Sovietiniu laikotarpiu įprastas mirties bausmės vykdymo būdas buvo sušaudymas, tačiau buvo paplitęs ir nuteistųjų kankinimas. Sušaudytieji slapta buvo užkasami Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Atgavus nepriklausomybę, čia įkurtas memorialinis kompleksas.