Pasitenkinimas demokratija, gerovė ir viešoji politika: gerovės valstybės kūrimo perspektyvos Lietuvoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPasitenkinimas demokratija, gerovė ir viešoji politika: gerovės valstybės kūrimo perspektyvos Lietuvoje
AutoriaiManiokas, Klaudijus
LeidinyjePolitologija . 2005, Nr. 2 (38), p. 46-68
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTDemokratija; Gerovės valstybė; Lisabonos strategija; Regioninė politika
Santrauka / Anotacija

LTNors ryšys tarp gerovės ir demokratijos nėra tiesioginis, jis leidžia pakankamai tvirtai teigti, kad pasitenkinimo demokratija problemas galima spręsti viešosios politikos priemonėmis. Lietuvos gyventojai, laikantys save pralaimėjusiais po visų perėjimo reformų, yra nepatenkinti savo socialiniu- ekonominiu statusu ir nebenori laukti. Artimiausiu metu Lietuvoje neišvengiamos atrodo reformos, susijusios su socialinio saugumo ir gerovės tinklo bei infrastruktūros plėtra ir perskirstymo apimčių didinimu. Visas atitinkamas kompensacines priemones galima sieti su gerovės valstybės kūrimu Lietuvoje. Ypatingas dėmesys peržiūrint viešąją politiką Lietuvoje turėtų būti skiriamas regioninių skirtumų mažinimui, darbo vietų ir socialinės apsaugos infrastruktūros kūrimui. Atsižvelgiant į Lietuvos biudžeto apribojimus, būtina imtis mokestinės bazės plėtimo ir mokesčių administravimo gerinimo veiksmų. Antra svarbi sritis yra dalinis ES paramos programavimo ir įgyvendinimo decentralizavimas naudojantis galimybėmis, kurias suteikia ES sanglaudos politikos reforma. Trečia sritis yra horizontalios regioninės politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Teisinės ir organizacinės prielaidos tam yra sukurtos [Iš leidinio]

ENAlthough the correlation of welfare and democracy is not direct, it is possible to sustain that the problems related with democracy satisfaction could be solved by public policy measures. Lithuanian’s who reflect themselves as the losers of the transition reforms are unsatisfied with their socio-economic status and their anticipation of the prompt life improvement is rather high. If such tendencies start to dominate in the society of Lithuania, the question of political stability arises. Therefore social security, welfare network and infrastructure development as well as the increase of the redistribution amounts look like inevitable reforms in nowadays Lithuania. All appropriate compensatory measures could be related to the development of the welfare state in Lithuania. The liberal model of the welfare state should be the most suitable option for Lithuania at first sight. The Lisbon Strategy is implicitly based on this kind of welfare state model. Lithuania was trying to apply active labour market policy nevertheless the efforts were restrained by the small resources. The structural policy of the EU, mainly the measures financed by the European Social Fund, should increase the amount of funds allocated to the active labour market policy. Considering public policy in Lithuania an exclusive attention should be paid to the reduction of regional inequalities, establishment of the workplaces and social security infrastructure. Due to the Lithuanian budget restrictions it’s necessary to develop a tax base and to improve tax administration. The second important component is partial decentralisation of programming and implementation of the EU funds by means of the EU Cohesion policy reform. The third component is the implementation of horizontal regional policy in Lithuania. Legal and organisational premises for the aforementioned steps are already established [From the publication]

ISSN1392-1681, 2424-6034
Mokslo sritisPolitikos mokslai / Political sciences
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6390
Atnaujinta2018-12-20 23:06:56
Metrika Peržiūros: 6    Atsisiuntimai: 4