Su kuo susijusios pasitenkinimo demokratija nuostatos ir kokia situacija yra Lietuvoje?

LTStraipsnyje, remiantis Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos duomenimis, aptariamas Lietuvos gyventojų pasitenkinimo demokratija ryšys su politiniu dalyvavimu ir politinio veiksmingumo vertinimu, socialiniu pasitikėjimu, pasitikėjimu valdžios institucijomis ir pasitenkinimu jų veiklos rezultatais, taip pat su sociodemografiniais kintamaisiais. Straipsnyje analizuojama ir pasitenkinimo demokratija dinamika Lietuvoje, šis rodiklis lyginamas su kitų EST dalyvavusių šalių duomenimis. Analizė atlikta su reprezentatyvia Lietuvos gyventojų imtimi, o Lietuvos atvejį lyginant su kitomis šalimis remtasi reprezentatyviomis tų šalių populiacijų imtimis. Tyrimo duomenų analizės metodas – statistinė analizė, skaičiuotas Pearsono r koreliacijos koeficientas. Buvo rastos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp pasitenkinimo demokratija ir beveik visų analizuotų kintamųjų. Stipriausios teigiamos statistiškai reikšmingos pasitenkinimo demokratija Lietuvoje koreliacijos yra su pasitenkinimu valdžia ir jos veiklos rezultatais bei pasitikėjimu valdžios institucijomis. Raktažodžiai: pasitenkinimas demokratija, politinis veiksmingumas, politinis dalyvavimas, socialinis pasitikėjimas, pasitikėjimas valdžios institucijomis, Lietuva. [Iš leidinio]

ENThe article is based on the data of the 10th round of the European Social Survey (ESS) analysis and discusses the correlation between Lithuanian residents’ satisfaction with democracy and political participation, self-evaluation of political efficacy, social trust, trust in authorities and satisfaction with their performance, as well as sociodemographic variables. The article also analyses the dynamics of satisfaction with democracy in Lithuania, and this indicator is compared with the data of other countries that participated in the ESS. The analysis was performed with a representative sample of the Lithuanian population, and the case of Lithuania was compared with representative population samples of other countries. The method of research is statistical analysis, Pearson’s r correlation coefficient was calculated. Statistically significant correlations were identified between the satisfaction with democracy and almost all analysed variables. The strongest positive statistically significant correlations between the satisfaction with democracy in Lithuania are with the satisfaction with the government and its performance and trust in authorities. Keywords: satisfaction with democracy, political efficacy, political participation, social trust, trust in authorities, Lithuania. [From the publication]

• Lietuvos politinė raida : antrojo pokomunistinio dešimtmečio lyginamoji analizė / Zenonas Norkus. Politologija. 2011, Nr. 4 (64), p. 3-38.
• Pasitenkinimas demokratija, gerovė ir viešoji politika: gerovės valstybės kūrimo perspektyvos Lietuvoje / Klaudijus Maniokas. Politologija. 2005, Nr. 2 (38), p. 46-68.
• Pasitikėjimas : nuo teorinių įžvalgų empirinės analizės link / Rūta Žiliukaitė. Kultūrologija. 2006, t. 13, p. 205-252.
• Politinė parama Vidurio ir Rytų Europoje : partinės sistemos ir koalicijos dydžio poveikis / Vainius Bartasevičius. Politologija. 2013, Nr. 3 (71), p. 78-105.
• Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokratijai ar masinis protestas? / Jūratė Imbrasaitė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 2, p. 95-105.