The Self-perception of Lithuanian-Belarusian Jewry in the eighteenth and nineteenth centuries

LTLietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) gyvenusių žydų identitetas buvo specifinis. Jidiš kalba LDK buvo vadinama Liteh, o šioje valstybėje gyvenę žydai – litvakais. Specifinė buvo ir LDK žydų teisinė padėtis. Jie turėjo savo atskirą savivaldos instituciją, vadintą Lietuvos Vaadu. Tačiau 1764 m. jis buvo panaikintas, o šiek tiek vėliau LDK žydus supurtė religinio pobūdžio nesutarimai. Negana to, dauguma LDK žemių XVIII a. pabaigoje buvo prijungta prie Rusijos. Šie įvykiai smarkiai keitė žydų padėtį. Straipsnyje tiriamas LDK žemėse gyvenusių žydų identitetas XVIII–XIX a. Remiamasi to laikotarpio šaltiniais ir literatūra. Galima konstatuoti, jog specifinis Lietuvos žydų identitetas susiformavo iki XVIII a. pabaigos. Tačiau tuo metu LDK žemes prijungus prie Rusijos, žydai susidūrė su juos asimiliuoti siekusia ir jų ekonominę veiklą varžiusia valdžia. Todėl jiems teko įdėti daug pastangų, siekiant išlaikyti savo identitetą ir konsoliduoti bendruomenės narius. Žydus vienijo kadaise egzistavusios LDK atminimas, tas pats šnekamosios jidiš kalbos dialektas, liturginės hebrajų bei aramėjų kalbos, bendri etnografiniai bruožai. Žydams didelės įtakos turėjo ne tik politiniai, bet ir religinės minties pokyčiai. XVIII a. pabaigoje prasidėjęs religinis chasidizmo judėjimas giliai supurtė LDK žydų bendruomenę. XIX a. žydų intelektualai, siekdami išsaugoti tradicinę religinę sistemą ir atsispirti chasidizmui, skatino racionalų šventųjų tekstų traktavimo būdą ir gilesnes Talmudo studijas. Tai sudarė prielaidas žydų švietimo plėtrai, stiprino jų intelektualinį potencialą.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; 18 amžius; 19 amžius; Savivoka; Žydai; Jewry; Jews; Lithuania; Lithuanian XVIII-XIX c. history; Self-Perception; Self-concept; Baltarusija (Belarus).