Litwini i Polacy - społeczne postawy wobec mniejszości
LTStraipsnyje aptariamas lietuvių ir lenkų požiūris į tautines mažumas. Palyginus šiandieninę lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtį išryškėja dideli skirtumai bendruomenės skaitlingumo, įsitraukimo į visuomenę, politinio reikšmingumo, ekonominės situacijos ir kt. srityse. Valdžios socialinis požiūris ir politika Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų atžvilgiu yra skirtinga, nulemta istorinių ir ideologinių veiksnių. Lenkų ir lietuvių bendros istorijos skirtingas interpretavimas – didelė našta tarpvalstybiniams santykiams. XIX a. antilenkiškumas tapo viena lietuvių tautinio atgimimo sąlygų. Atskirtis išryškėjo etniniu ir politiniu pagrindu, buvo būtina sukurti savas istorijos versijas, tai tapo akstinu konfliktui, kuris tęsėsi ir XX a. bei pasireiškė labai įvairiomis formomis. Svarbiausia visuomenės ir valdžios institucijų lenkų ir lietuvių tautinių mažumų abiejose šalyse suvokimo pasekmė – jiems garantuotų teisių apimtys, kurių tikslas yra ginti jų kolektyvinį identitetą. Lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lieuvoje pagrindinės teisės labai skiriasi. Lietuvoje nėra tautinių mažumų įstatyminės apsaugos, galimybės vartoti mažumos kalbą, kaip vietinę oficialią kalbą, rašyti pavardes originalia rašyba, neleistina gatvių ir vietovių pavadinimų dvikalbystė, mokymo įstaigos neturi tautinių mažumų institucijų statuso. O Lenkijoje šios teisės, ir dar daugelis kitų, tautinėms mažumoms yra garantuojamos. Lietuvos lenkai turi teisę reikalauti tų pačių teisių, kurios yra užtikrinamos lietuviams Lenkijoje.
