W obronie przed polonizacją: litwini w Kościele katolickim w Polsce
LTLietuviai Lenkijoje yra katalikai. Vientisai jie gyvena nedideliame Suvalkų krašto šiaurės rytų plote. Maždaug 5,5–6 tūkst. jų norėtų dvasinių paslaugų lietuvių kalba. Įtampa tarp lietuvių ir lenkų katalikų Suvalkų krašte siekia XX a. pradžią. Lenkai kovojo prieš bažnyčios lituanizaciją, lietuviai, reikalaudami pamaldų gimtąja kalba, priešinosi polonizacijai. Abi pusės nenorėjo nusileisti, sunkiai ėjo į kompromisus. Iš karto po Antrojo pasaulinio karo pamaldos lietuvių kalba vyko Seinuose ir Punske. Tačiau 1946 m. Seinuose, o taip pat dar keliose parapijose, kur anksčiau vykdavo lietuviškos pamaldos, buvo įvestos pamaldos vien lenkų kalba. Punske, nors ir išliko lietuviškos pamaldos, tačiau dėl jų laiko, o taip pat kunigo laikysenos taip pat susidarė įtempta padėtis, kuri tęsėsi 6-ąjį ir 7-ąjį dešimtmečius. Be to, lietuviai kovojo dėl lietuviškų pamaldų sugrąžinimo į Seinus. Dėl to į konfliktą turėjo įsikišti aukštesnė bažnytinė valdžia, konflikto eskalavimu nebuvo suinteresuota ir komunistinės Lenkijos valdžia. Kilo konfliktas ir dėl filijinės bažnyčios statybos Vidugiriuose Punsko parapijoje. Tik po beveik 3 dešimtmečių kovos Seinų bažnyčioje buvo sugrąžintos lietuviškos pamaldos. Tai įvyko 1973 m., tačiau įtampa tęsėsi dėl pamaldų laiko ir vietos. Tik 1983 m. pagaliau pavyko lietuviams pasiekti savo, o 1992 m. lietuviškos pamaldos buvo leistos ir Suvalkuose, nors tam tikrų kolizijų dėl religinių reikalų tarp lenkų ir lietuvių pasitaiko ir toliau. Straipsnyje detaliai atskleidžiama šių konfliktų peripetijos per visą laiką nuo 1945 m. iki XXI a. pradžios.
