LTApžvelgiama lietuvių mokyklinio švietimo padėtis Lenkijoje nuo 1944 iki 2011 m. remiantis dokumentais iš valstybinių archyvų Bialystoke ir Suvalkuose, Naujųjų aktų archyvo Varšuvoje, Lenkijos lietuvių draugijos archyvo Seinuose, o taip pat Lenkijos Nacionalinės Švietimo ministerijos. Straipsnyje išnašų nėra, tenurodant, kad detali naudotų archyvinių dokumentų apžvalga pateikta autoriaus knygoje: K. Tarka. Litwini w Polsce 1944–1997. Opole, 1998. Mokymas lietuvių kalba kaip pagrindine ar papildoma Lenkijoje yra lokalizuotas Punsko ir Seinų regione, kuriame vientisame areale gyvena lietuviai. Pirmosios mokyklos ten atidarytos jau 1944 m. pasibaigus karo veiksmams. 1945 m. rudenį jos buvo uždarytos, mat tuo metu būta planų perkelti Lenkijos lietuvius į Sovietų Sąjungą. Vėliau praėjus šiam pavojui lietuviškos mokyklos vėl pradėjo veikti, tačiau jose lietuvių kalba mokyta tik po kelias valandas per savaitę, vyraujant lenkų kalbai. Lietuvių tai netenkino. XX a. 6-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje pavyko sukurti lietuvių pradinio mokymo stabilų tinklą, kuris su nedideliais pasikeitimais išsilaikė ir vėlesniais metais. Tačiau to buvo maža ir lietuviai dėjo nemažai pastangų, kad atsirastų lietuviška mokykla, teikianti vidurinį išsilavinimą. Tai pavyko 1956 m. kai Punske buvo atidarytas lietuviškas bendrojo lavinimo licėjus, veikiantis iki šiol. Straipsnyje pateikiama daug statistinių duomenų apie besimokančiųjų skaičių mokyklose su lietuvių dėstomąja kalba, o taip pat apžvelgiamos lietuvių kaip tautinės mažumos Lenkijoje švietimo bendrosios problemos.