Litwini w Polsce po drugiej wojnie światowej : liczebność i rozmieszczenie
LTTarpukariu Lenkijoje lietuviai gyveno pasienyje su Lietuva. Tuo metu jų skaičius Lenkijoje galėjo siekti 180–200 tūkstančių žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo naujos Lenkijos sienos, tačiau net ir tuomet šioje valstybėje išliko nedidelė lietuvių bendruomenė. Straipsnyje pateikiami duomenys apie lietuvių skaičių ir paplitimą Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo. Remiamasi dokumentais iš Naujųjų aktų archyvo Varšuvoje ir valstybinių archyvų Balstogėje bei Suvalkuose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lenkijos lietuviai gyveno Suvalkų paviete, daugiausia Seivų, Krasnovo, Zaboryškių, Beržnikų, Krasnopolio ir Vižainų gminose. Ten gyvenę lietuviai buvo senieji tų vietų gyventojai, jie gyveno bemaž tik kaimuose. Po karo, 1945–1947 m. tarp Lenkijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) įvyko gyventojų apsikeitimas, kurio metu iš sovietinės Lietuvos į Lenkiją buvo perkelta apie 200 tūkstančių Vilniaus lenkų ir žydų, iki karo gyvenusių Lenkijoje. Tuo tarpu iš Lenkijos į SSRS turėjo būti perkelti vietos lietuviai. Tačiau jie tam priešinosi. Todėl lietuvių perkėlimas iš Lenkijos į SSRS neįgijo didelio masto. XX a. pabaigoje Lenkijoje gyveno apie 20–25 tūkstančius lietuvių tautybės asmenų. Iš jų 10–12 tūkstančių asmenų gyveno buvusios Suvalkų vaivadijos teritorijoje. Lietuvių procentas itin didelis Suvalkų krašto šiaurės rytinėje dalyje, ypač Punsko, Seinų ir Šypliškių gminose. Laikui bėgant lietuvių bendruomenė Lenkijoje mažėjo dėl asimiliacinių ir migracinių procesų.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Asimiliacija; Konfiktas; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuviai Lenkijoje; Lietuvių tautinė mažuma; Punskas, Seinai; Tautiniai santykiai; Tautinė mažuma; Assimilation; Conflict; Lithuanian national minority; Lithuanians in Poland; National minority; National relations; Poles; Punsk; Sejny; World War Two.
