Individas – Dievas – bendruomenė. Modernioji trejybė Kristijono Gotlybo Milkaus "Miβknygose"
LTŠvietimo epochos religinėje literatūroje pastebimas kintantis individo ir Dievo santykis. Straipsnyje analizuojama, kaip šis santykis skleidžiasi Kristijono Gotlybo Milkaus verstinių pamokslų rinkinyje „Miβknygos“. Analizei pasitelkiama antropologo Louis Dumonto modernaus individo tapsmo teorija, kurios svarbiausią mintį atskleidžia individo intrapasauliečio ir individo ekstrapasauliečio dialektika, aktualizuojanti individualaus žmogaus ir Dievo santykį realiame pasaulyje. Pažymima, kad jaučiama tendencija apie svarbiausius religinius tekstus skaitytojui kalbėti racionalia argumentų kalba, kuri pakeičia emocijomis grįstą įtikinėjimo meną. Toks kalbėjimo būdas individą skatina būti aktyviu bendruomenės nariu, sprendžiant gyvenimiškas problemas, o Dievą aktualizuoja kaip neginčijamą moralinį autoritetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Švietimo epocha; Individas; Dievas; Pamokslas; Protestantizmas; Religija; Age of Enlightenment; Individual; God; Sermons; Protestantism; Religion.
ENIn religious texts from the Age of Enlightenment the changing relation between individual and God is noticed. In this paper this relation is exposed based on sermons collection "Miβknygos" of Kristijonas Gotlybas Milkus. On the purpose of analysis Louis Dumont’s anthropological concept of the rise of modern individualism is approached, which demonstrates how in-worldly individualism and out-worldly individualism is in a constant dialectical relationship and which stresses how the interaction between individual and God is happening. Sermons indicate how the common emotional admonition is replaced by rational argumentation. Such new tendency invites the reader to become an active community member, who manages to handle daily problems, and perceives God as an unquestionable moral authority. [From the publication]
