Karaimiškųjų knygų leidyba: raida ir dabartis

LTStraipsnyje nagrinėjama ilga karaimiškosios knygos Rytų Europoje ir Kryme istorija, kuri Lietuvos mokslo tyrimuose nuosekliai nebuvusi nušviesta. Taip yra dėl to, kad karaimų istoriją bei kultūrą tiriančių mokslininkų Lietuvoje yra labai mažai, ir dėl to, kad karaimiškos knygos sąvoka yra labai plati. Jos tiriamąją medžiagą, išsibarsčiusią po įvairius archyvus bei bibliotekas ar saugomą privačiose kolekcijose, sudaro rankraštiniai bei spausdintiniai religiniai, pasaulietiniai, moksliniai, meniniai tekstai, rašyti labai skirtingu laiku įvairiomis kalbomis ir įvairiose geografinėse vietovėse. Be to, tekstai karaimikos temomis buvo rašyti ir pačių karaimų, ir kitų tautų atstovų, daugiausia tiurkologų bei istorikų. Tad klausimas apie sensus stricto karaimiškos knygos apibrėžimą ir tiriamos medžiagos atrankos kriterijus yra gana keblus. Turtingą literatūrinį karaimų paveldą įvairiais aspektais, bet vis dėlto gana fragmentiškai yra nagrinėję bei iš dalies inventorizavę įvairių šalių mokslininkai – istorikai, lingvistai, tiurkologai, kurių darbais buvo remtasi rengiant šį straipsnį. Atsivėrusios prieigos prie anksčiau uždarytų archyvų tyrimo objektą kaskart praplečia. Atsižvelgdama į tokią didelę tyrimo aprėptį, autorė nepretenduoja atsakyti į visus klausimus, tikėdamasi, kad straipsnyje pirmą kartą lietuviškai pateikta karaimiškos knygos leidybos istorijos apžvalga padės ateityje atlikti tikslesnę jos klasifikaciją ir išsamesnę dalykinę charakteristiką. Ji taip pat tikisi, kad tolesni tyrimai galės papildyti tiek esamus įvairių autorių sudarytus bibliografinius spausdintinių ir rankraštinių veikalų sąvadus, tiek jų interpretacijas. Straipsnyje daugiau dėmesio skiriama XX ir XXI amžiaus karaimiškiems leidiniams, kurie išvis dar beveik nebuvo patekę į tyrėjų akiratį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos karaimai; Karaimų kalba; Tiurkologija; Orientalistika; Rankraščiai; Spausdintinė knyga; Karaimų religija; Pasaulietinė literatūra; Lithuania; Karaims in Lithuania; Karaims language; Orientalistic; Manuscripts; Printed books; Literature.

ENThe main aim of this article is to briefly overview the history of printed books of Karaims in Eastern Europe and Crimea, taken in a very broad sense both in Karaim and in other languages. The Karaim language belongs to the Kipschak’s (Kuman’s) family of Turkic languages. Printing of books in the native language, to be used both in everyday life and for religious purposes, was an important activity of Karaim communities. According to the geographical settlements of Karaims in Europe, there existed three dialects of the Karaim language – Crimean, Lutsk-Halich (Ukraine) and Trakai (Lithuania) dialect. Books were printed in each of these dialects in different periods of time, depending on the political situation. In the very beginning of printing era, Crimean Karaims were the most active ones. In the 16th century they started printing books, and then continued during the 18th–19th centuries. Later it was Vilnius and Lutsk that took over. At the end of 19th – beginning of 20th centuries, and especially between the two world wars, Karaim scholars and spiritual leaders in Vilnius and Lutsk were very active investigating and popularising their cultural heritage. Due to their achievements, revival of national identity and revitalization of scientific studies on national heritage after 1990 became very productive. Several Karaim figures of the 20th century were important, among them Hadgi Seraya Khan Shapshal (1873–1961), the highest priest, a famous turkologist, prof. Ananiasz Zajączkowski (1903–1970) and two senior priests Simonas Firkovičius (1897–1982) and Mykolas Firkovičius (1924–2000). All printed Karaim books are important sources for understanding the Karaim cultural heritage and for continuity of the communities’ life. [From the publication]

• Karaimotyra - neatskiriamas orientalistikos Vilniuje elementas / Halina Kobeckaitė. Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys / sudarytojas Aivaras Stepukonis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 146-164, 267.
• XVIII-XIX a. Klaipėdos krašto vokiškos epitafijos Prūsijos epitafijų kontekste / Eglė Bukantytė. Knygotyra. 2015, t. 64, p. 288-304.
• Дети Измаила: мусульмане глазами караима Исаака бен Абрахама Трокского в антихристианском полемическом сочинении «Укрепление веры» (Chizuk Emunah) / Юргита Шяучюнайте-Вербицкене. Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje / sudarė Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė. 2014. P. 139-151, 374-375.