Determinants of unemployment in Central and Eastern European economies

LTStraipsnyje nagrinėjami nedarbą Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse ilguoju laikotarpiu lemiantys veiksniai. Analizė apima 2002–2012 m. laikotarpį, jai pasirenkamos dešimt VRE šalių, būtent Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija. Dėmesio skiriama Lietuvai: nedarbo lygį Lietuvoje lemiančius veiksnius lyginant su kitose devyniose VRE šalyse nedarbo lygį lemiančiais veiksniais, siekiama išsiaiškinti tiek veiksnių skirtumus, tiek tuos skirtumus galinčias paaiškinti priežastis. Šalių atranką lemia tai, kad visų dešimties VRE šalių ekonominė raida jau nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pasižymi panašumais ir visos jos yra naujosios Europos Sąjungos (ES) narės. Svarbi paskata yra ir tai, kad šioms šalims dažnai būdingas aukštas nedarbo lygis, paprastai aukštesnis už nedarbo lygį kitose ES ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Atlikus ekonometrinę analizę nustatoma, kad tiesioginę įtaką nedarbo lygiui VRE šalyse turi darbo rinkos institucinė struktūra. Ji lemia darbo rinkos nelankstumą. Teigiamą įtaką darbo rinkai turi darbo mokesčių pleišto mažinimas ir išlaidų aktyviosios darbo rinkos priemonėms didinimas. Kita vertus, didelio nedarbo išmokų poveikio nedarbui nenustatyta. Tai būtų nuoroda, kad darbo rinkos politiką reikėtų rinktis tokią, kuria būtų palaikomas žemas nedarbo išmokų lygis ir taip apsisaugoma tiek nuo paskatų nedirbti, tiek nuo spaudimo darbo užmokesčiui. Neigiama profsąjungų įtaka nedarbui gerokai sumažėtų pagerinus koordinavimo derantis dėl darbo užmokesčio procesą. Apibendrinant galima pasakyti, kad viena kitą papildančių darbo rinkos politikos priemonių taikymas gali atsverti neigiamą institucinio pobūdžio veiksnių įtaką nedarbo lygiui.Svarbus vaidmuo lemiant nedarbo lygio rodiklius tenka ir makroekonominiams šokams, būtent darbo paklausos šokui ir ilgalaikių palūkanų normų šokui. Pagrindinė darbo išvada yra tai, kad nedarbo lygį VRE šalyse sumažintų darbo rinkos lankstumo didinimas – tai leistų darbo rinkoms greičiau prisitaikyti prie nepalankių ekonominės aplinkos pokyčių.

ENThe view that an institutional structure causes rigidities in the labour market is broadly accepted by policy makers. This assessment is conventionally based on unemployment theories that establish a link between labour market institutions and unemployment in the long run. This paper provides an econometric analysis of the determinants of unemployment in the long run in ten Central and Eastern European countries for the period of 2002–2012. Evidence that an institutional structure causes rigidities in the labour market and has a direct effect on the unemployment rate in these economies is found in this study. A set of non-structural indicators, accounted by macroeconomic shocks, also prove to have effects on the labour market outcomes. From a policy making perspective, this suggests that structural labour market reforms and increases in the overall flexibility of the labour market in these economies are necessary to bring unemployment rates down.